Trečiadienis. Vakaras
Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas paspaudė reikalingą mygtuką ir pakėlė prie ausies telefoną:
– ... – kažkas atsiduso.
– Alio, alio? – paklausė premjeras.
– It is hard to please all parties, – tyliai pasakė telefonas. Premjeras pažino Jungtinės Karalystės premjero Tony Blairo balsą ir mostelėjo ranka savo patarėjui Juozui Bernatoniui.
– Ką jis čia sako? – uždengęs mikrofoną ranka patarėjo pasiteiravo ministras pirmininkas.
– Visiems geras nebūsi, – pašnibždomis atsakė patarėjas.
– O man ką sakyti?
Patarėjas sekundę pagalvojo:
– Every man likes his own things best.
– O ką reiškia?
– Maždaug savi marškiniai arčiau kūno.
Premjeras taip ir pasakė. Blairas po pauzės liūdnai atsiliepė:
– When drums beat, law is silent.
Premjeras klausiamai žvilgtelėjo į Bernatonį:
– Kieno galia, to ir teisybė, – išvertė šis.
– O aš ką sakau?
Patarėjas karštligiškai galvojo:
– A hungry man, an angry man. Reiškia: alkanas žmogus piktas.
Premjeras perdavė britui ir šį pranešimą. Savo ėjimą Blairas apgalvojo beveik tiek pat laiko, kiek ir premjero patarėjas. Bernatonis triumfuodamas šypsojosi, bet atsakas iš salos vis dėlto buvo:
– Penny and penny laid up will be many, – ir Blairas atsijungė.
– Centas prie cento – bus litas, – neprašomas išvertė Bernatonis.
Politikas ir pareigūnas susižvalgė:
– Tai jis siūlo mums taupyti ar pats nesiruošia nieko išleisti? – paklausė premjeras.
Patarėjas gūžtelėjo pečiais. Klausimas pakibo ore.
Šis tekstas yra autorių kolektyvo kuriamo meninio filmo „Lietuva 2005. Kasdien“ scenarijaus fragmentas. Visi pavardžių, vardų, pareigybių, institucijų sutapimai (palyginti su realiu gyvenimu) yra atsitiktiniai.
