Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Dar prieš kelerius metus Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo galima susipažinti su neįprastomis kolekcijomis - nedideliuose stenduose laikomais įvairiausiais svetimkūniais, kuriuos medikai buvo pašalinę iš ligoninėn patekusių kalinamųjų kūnų. Apžiūrinėjant tokius "eksponatus" būdavo sunku patikėti, jog žmogus gali praryti puskilogramį vinių ar kelerių metrų ilgio laidą, peilio ašmenis, virtinę skutimosi peiliukų, šaukštą ar šakutę, po oda "įsivaryti" adatas, galėjusias laisvai pasiekti širdį...
Suprato, jog sveikata brangesnė
- Tokių "stebuklų" dabar jau nepasitaiko, - paprašytas parodyti tiek senuosius, tiek naujai surinktus "eksponatus" patikina dabartinis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius Rimantas Gagys.
Jo teigimu, visiems šiems istorijon nukeliavusiems dalykėliams šiuo metu niekas neskiria tiek dėmesio, kiek būdavo skiriama anksčiau. Ir pirmiausia todėl, kad medikų vadinamos autoagresijos atvejų, kuomet nuteistieji ar suimtieji buvo įpratę įvairiausiais būdais save žaloti, mažėja. Medikai tai pastebėjo įsigaliojus naujajam Bausmių vykdymo kodeksui, kurio dėka įkalinimo įstaigose labai pagerėjo maistas bei gyvenimo sąlygos, žymiai sumažėjo nuteistųjų, dėl to atsirado daugiau erdvės, beveik nebeliko įtampos ir savaime pagerėjo tarpusavio santykiai. Juk jeigu anksčiau kaliniai rinkdavosi vieną blogybę iš dviejų, tai dabar supranta, jog sveikata - už viską brangesnė. Be to, žmonės išmoko kitokiais būdais spręsti savo problemas. Dėl to nuteistiesiems beveik neliko noro bet kokia kaina bėgti iš tos aplinkos, kurioje jie atlieka bausmę. Tokių pacientų ligoninės medikai kartais dar sulaukia iš areštinių ar tardymo izoliatorių. Jų motyvai žaloti save - suprantami: dažniausiai tai pasimetę, nepatenkinti, "greitai užsidegantys" maištautojai, nesugebantys prisitaikyti prie naujos, jiems nepalankios situacijos...
Gailėjosi iškrėtęs kvailystę
Šįsyk ligoninės chirurginiame skyriuje aptikome kelis ligonius, besigydančius supūliavusias kojas. Čion jie pateko iš pataisos namų. Vienas iš jų - sostinės gyventojas Pavelas Z. (23 m.) tvirtai įsitikinęs, jog savo gyvenime padarė didžiausią nesąmonę - esą tokios "durnystės" daugiau niekada nepakartos. Trečią kartą nuteistas vaikinas prisipažino esąs priklausomas nuo narkotikų. Kalėdamas pataisos namuose jis gerokai prasiskolino. Kuomet vienas kolega, pakliuvęs į panašią situaciją, pasiūlė išeitį - susižaloti ir "kokį mėnesį atsipalaiduoti ligoninėje", Pavelas, net nesusimąstęs, kuo visa tai gali baigtis, iškart sutiko. Užteko keletą kartų perverti kelio sąnario paodį paseilėtu siūlu ir kaip mat išsivystė kraujo užkrėtimas. Koja pradėjo karščiuoti, tinti - ėmė kamuoti didžiulis skausmas. Dvylika parų vietos medikai Pavelą bandė gydyti antibiotikais, deja, nesėkmingai. Mat susidarius pūliniui, neoperuojant jo panaikinti beveik neįmanoma. Nuteistasis neslėpė, jog jį kankino neapsakomas skausmas, o vėliau ir baimė - juk buvo neaišku, kuo viskas baigsis. Galiausiai Pavelas buvo atvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir čia operuotas. Nors po operacijos buvo praėjusios jau kelios dienos, jaunas vyras dar negalėjo tvirtai statyti kojų ant žemės. Apie tai, kokį skausmą teko pajusti, vaikinas pasakojo su karčia šypsena veide. Beje, ligoninės chirurginio skyriaus viršininkas Dalius Pažėra patikino, jog tokie "šposai" galėjo baigtis labai liūdnai (jei būtų supūliavusi kelio kapsulė, būtų reikėję amputuoti koją).
Pamoka sau ir kitiems
Gavęs skaudžią pamoką Pavelas žadėjo ir kitiems patarti, jog geriau su savimi taip "nežaisti". Beje, šis jaunas žmogus gyvenimo už grotų patirties semiasi jau nuo 14 metų. Pavelas puikiai supranta, jog į gyvenimo duobę jį klampina narkotikai, tačiau neslepia, jog "kartą paragavęs, negali sustoti". Savo šeimos nesukūrusiam vyrukui moterys nerūpi - joms tiesiog nebelieka laiko.
- Ryte pramerkus akis galvoje kirba tik viena mintis - kur gauti kvaišalų, - atvirai prisipažįsta jis.
Į klausimą, ar pataisos namuose galima patenkinti šį norą, Pavelas atsako kreiva šypsena - kaip nori, taip suprask. Atsakymas aiškus...
Į ligoninę - be liežuvio ir be lytinio organo
31-erių metų darbo šioje ligoninėje stažą turintis gydytojas Marijonas Staniulis neslėpė, jog jo praktikoje yra pasitaikę įvairiausių kuriozų. Esą buvo laikai, kai chirurginiame skyriuje vienu metu gulėdavo net po 15 save susižalojusių kalinamųjų. Tuomet ligonių būdavo pilnos ne tik palatos, bet ir koridoriai. Juos tekdavo guldyti į dviejų aukštų lovas. Pasitaikę ir gana grėsmingų situacijų. Patyręs chirurgas prisimena atvejį, kuomet vienas seilėmis kraujo užkrėtimą sukėlęs vyrukas tapo savo kvailo poelgio auka. Iš pradžių ligoniui teko amputuoti pėdą, paskui blauzdą, dar po kurio laiko prisiėjo pašalinti ir dalį šlaunikaulio, o galiausiai - amputuoti koją kartu su klubo sąnariu. Deja, net ir tai negelbėjo - vyriškis netrukus mirė. M. Staniulis gerai prisimena, jog to vyro gydymas ligoninei kainavo maždaug 5 000 rublių. Tada tai buvo didžiuliai pinigai... Kai kurie kalinamieji į ligoninę buvo patekę dėl žiauriai Supūliavusios krūtinės ląstos (tokiais atvejais ne visada pavykdavo išgelbėti jų gyvybes), buvo atvežtas vienas ligonis nupjautu liežuviu, o kitas - nurėžtu lyties organu. Tiesa, patys vyrai tikriausiai savęs nežalojo - greičiausiai tai buvo žiaurus ir negailestingas kolegų kerštas... Gydytojai neslėpė, jog naikinti pūlinių židinius, gelbėti žmonių galūnes ir net gyvybes, žinant, jog visų šių pasekmių sukėlėjai yra patys nukentėjusieji - absurdiškas darbas. Beje, gydytojai iš ligonių labai retai išgirsta padėkas, daug dažniau - kalinių keiksmažodžius...
Išsigando spindulinės terapijos ar "nedraugų"?..
Visai neseniai ligoninės gydytojai buvo priversti patenkinti vieno vyriškio prašymą kuo greičiau išrašyti jį iš ligoninės. 56 metų nuteistasis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę kalėjimo vienutėje į čia buvo atvežtas rimtai tirti bei gydyti. Po konsultacijų su specialistais medikai ligoniui nustatė dešiniojo plaučio apatinės skilties vėžį. Ligoninėje du mėnesius praleidusiam vyrui turėjo būti pradėtas spindulinis gydymas, tačiau šių procedūrų jis kategoriškai atsisakė. Esą po spindulinės terapijos gali pradėti pykinti. Tokio sprendimo motyvai sunkiai suvokiami. Medikams buvo nesuprantama, kodėl žmogus nenori pasveikti, juolab, jog buvo vilčių šią ligą sėkmingai įveikti. Todėl ir peršasi mintis, jog vyriškis greičiausiai sužinojo, kad į ligoninę atvyks jo "nedraugas", todėl ir pasistengė kuo greičiau iš čia dingti. Beje, šio eksligonio biografija - gana "spalvinga": teistas net 7 kartus, pripažintas itin pavojingu recidyvistu, o kalėjimuose gyvena nuo 16 metų...
