Ačiū Alvydui Medalinskui - atrodo, kad tai jis išgelbėjo Lietuvą nuo gėdos pasaulio akyse, o gal ir nuo rimtesnių rūpesčių. O jų tikrai galėjo kilti, jei Prezidentas visuomeniniu patarėju būtų paskyręs savo dosniausią rėmėją, Rusijos pilietį, įtariamą prekiaujant su terorizmą remiančiomis šalimis, Jurijų Borisovą.
Būtent tokia versija - kad Prezidentas Rolandas Paksas tikrai buvo apsisprendęs Jurijų Borisovą skirti savo patarėju, o jį perkalbėjo jo patarėjas "visais klausimais" ir patyręs politikas Alvydas Medalinskas - atrodo įtikinamiausia. Ir vis dėlto - kaip atsitiko, kad Prezidentas buvo sumanęs padovanoti tokią dovaną savo priešininkams ir pasiuntė į nokdauną šalininkus?
Atšaukus sprendimą skirti J. Borisovą patarėju Lietuvos prestižas pasaulio akyse nukentės gal kiek mažiau - žinia, kad norėjo, bet nepaskyrė, nėra tokia skambi - tačiau mes čia, Lietuvoje, aiškiai pamatėme, kad asilas raudonais sportbačiais, apie kurį Konstituciniame Teisme kalbėjo R. Pakso gynėjas advokatas, jau atėjo.
Prezidento sprendimas paskirti J. Borisovą patarėju būtų smeigęs į pačią skaudžiausią vietą. Visi prezidentinio skandalo stebėtojai puikiai žino, kad J. Borisovas buvo centrinė jo figūra, nuo kurios ir pradėjo vyniotis apkaltos siūlelis. Būtent dėl operatyvinėmis priemonėmis užfiksuotų Borisovo pokalbių ("Prezidentas - politinis lavonas", sakė Borisovas) kelios Seimo komisijos padarė išvadas, kad Prezidentas yra pažeidžiamas, būtent šio žmogaus buvimas Prezidento aplinkoje vietos ir užsienio žiniasklaidai davė pretekstą kalbėti apie šios aplinkos sąsajas su Rusijos nusikalstamomis struktūromis, būtent įdėmesnis žvilgsnis į J. Borisovo ryšius atskleidė iki tol Prezidento neigtus santykius su įtartina Rusijos viešųjų ryšių bendrove. Vykdydama ikiteisminį tyrimą generalinė prokuratūra net yra uždraudus J. Borisovui bendrauti su Prezidentu. Galų gale, Konstitucinis Teismas yra padaręs išvadą, kad Paksas, suteikdamas pilietybę J. Borisovui, vadovavosi asmeniniais, o ne valstybės intersais. Rodos, sveikas protas sakytų, kad Prezidentas nuo tokio asmens turėtų laikytis nuošaliau. Nuo pat skandalo pradžios atsiriboti nuo J. Borisovo, kuris, Seimo komisijų duomenimis, reikalavo jį paskirti patarėju, kvietė ne tik Prezidento oponentai, bet ir nemaža dalis jo šalininkų. Be to, galima klausti - kodėl būtent šis žmogus pasirinktas patarėju, kuris turėtų atlikti visuomeninių procesų analizes ir sudarinėti prognozes? Ne Lietuvos pilietis, kaip šlepetę pametęs Lietuvos pilietybę, nemokantis lietuvių kalbos, ne politologas... Ar visa tai telpa į sveiko proto rėmus?
Šiuo metu niekas negali tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl R. Paksas ketino žengti tokį žingsnį. Galimi trys paaiškinimai.
Pirma, Prezidentas turi sveikatos problemų. Jau seniai nustojęs būti valstybės vyru ir susitelkęs į savo kailio gelbėjimą Prezidentas vis labiau tolo nuo realaus padėties vertinimo. Auganti įtampa privertė jį elgtis desperatiškai - vienu atveju į Konstitucinį Teismą siųsti kažkokias sinoptikų pažymas apie kylančią ir nusileidžiančią saulę, kitu kąsti kaip užspeistam šuniui. Tokį bizūną į savo priešininkų rankas galėjo įsprausti tik visiškai sveiką nuovoką praradęs žmogus. Ėjimas nepateisinamas, juo labiau, kad apkaltos baigtis iki šiol toli gražu nebuvo aiški, apkaltos šalininkams Seime per slaptą balsavimą galėjo pritrūkti balsų iki 85, kurie būtini atstatydinant Prezidentą.
Antra, Prezidentas galų gale buvo priverstas pradėti vykdyti savo įsipareigojimus J. Borisovui, o gal ir tam tikroms užsienio struktūroms. Galima daryti prielaidą, kad dosniausias rėmėjas Prezidentą iš tikrųjų pradėjo šantažuoti, reikalaudamas vykdyti įsipareigojimus. Gal būtų pradėjus veikti ir "dviejų taryba", aukštesnė už Prezidentą institucija, kurią sudaro Prezidentas ir J. Borisovas. Tokia taryba minima J. Borisovo kompiuteryje rastuose planuose. O gal toks paskyrimas buvo tiesiog plano diskredituoti Lietuvą Vakarų akyse dalis - šiuo atveju ir pats J. Borisovas galėjo būti tik žaisliukas galingesnių jėgų rankose.
Trečia, tai taktinis ėjimas. Prezidentas veikia sau įprastu įžūliu stiliumi, ciniškai siekia tikslų neatsižvelgdamas į jokias aplinkybes. Jam nė motais buvo Lietuvos ekonominis stabilumas, kai rinkimų išvakarėse nemokamai dalino savo reklaminį laikraštį su gandais apie vieno iš svarbiausių Lietuvos bankų krizę. Pasinaudodamas savo autoritetu jis pasigrobė VSD surinktą operatyvinę bylą ir pats ėmėsi ją profaniškai tirti. J. Borisovo paskyrimas patarėju būtų buvęs bravūriškas savo jėgos demonstravimas, mėginimas suvienyti ir suaktyvinti šalininkus. Tai karo paskelbimas, tiltų sudeginimas, bet kokios dialogo galimybės su kita puse sunaikinimas. Kartu tai smūgis ardant Lietuvos teisinę ir politinę sistemą, kad ant pamatų būtų pastatyta kažkas kita - R. Pakso "tvarka bus".
Asilas raudonais sportbačiais atėjo. Tačiau ar kaimas dėl to kaltas? Kaimas bus kaltas, jei neįvertins, koks pavojingas yra šis padaras. Žagtelėjo aktyvus Prezidento šalininkas A. Terleckas, liberaldemokratai nuščiuvo it vandens prisisėmę į burną, pasitraukti žadėjo net ir R. Pakso patarėjai. Iš tiesų, sunku įsivaizduoti Seimo narį, kuriam dar liko kokių nors abejonių. Galų gale ir pats tas stumdymasis, paskyrimas - nepaskyrimas, rodo visišką Prezidento kompetencijos stoką.
