Kadangi katės, kaip ir moterys, labai kerštingos, derėtų susimąstyti apie jų giminystę. Jeigu vyriška giminė nepasiduoda jų įtakai, jos kuria teroristinius planus. Išaugusios iš žinduko priespaudos, galanda nagučius į nemėgstamus tapetus, maižioja ant parketo ir šaukiasi kavalieraičių, o dantis aštrina į metalinį virtuvės šviestuvą. O kad pajustum jos meilę, būtinai įlįs į spintą ir išeiginį kostiumą išdailins savo plaukais. Tarytum leidžia suprasti, jog nėra reikalo tūnoti landynėse ir rodyti dantis kitoms kumelėms: yra namuose dvi katės ir pakanka vieno dramblio. Užsiauginau gyvatę sau ant sprando. Žmona su Petruška (toks katės vardas) sutaria gerai. Na, panašiai kaip Amerikos eksprezidentas B. Klintonas su M. Levinski. O aš atseit Osama bin Ladenas. Pamėgink išgėręs paglostyti žmoną, jeigu katė viską stebi: nedrįsk, tu - smarvė! Aha, gerai. Kai atėjo morčius, atėjo ir meilė. Dabar jau mano eilė. Vietoj katino - tablečių į pienelį, ir kačiukų nebus. Lak, anyta, velnio pramanyta. Meilės karštis praėjo, tačiau katės akys žaižaravo, o pyktis griaudėjo. Kokį kerštą ši tigrė sumąstė? Išvakarėse meistrai įtaisė vandens skaitiklius. Metalu apvyniota guminė žarnelė eina iš vonios į tualetą. Ne veltui ji stebėjo šį meistrų darbą. Apie 3 valandą nakties išgirdome šniokštimą. Žmona iš lovos išlipo tiesiog į Kauno marias! Viešpatie! Kas čia darosi? Pasirodo, Petruška patikrino žarnelės tvirtumą ir atsitūpė ant palangės. Protingiausias alibi. Potvynis nemažai kainavo, tačiau karas nesibaigė. Mažoji tigrė man spendė spąstus vieną po kito. Batai visada buvo pilni jos "gėrybių", skrybėlė - ant grindų, telefono ragelis numestas. Naktimis ritinėjo barškučius, dienomis suposi ant sietyno... Ir ką tu jai padarysi?! Pala, pala... "Aha, - pagalvojau, - kur valerijonai?" Užpyliau ant skudurėlio, o Petruška jau ir čia, kaip ambasadorė. Pauostė, apsivertė ant nugaros tarytum kaimynė ant pievos ir voliojosi. Ir nuo tos dienos - jokių problemų. Grįžtu iš darbo, Petruška tupi prie durų ir laukia manęs. Tačiau į žmoną žiūri šnairom, kaip konservatoriai į brazauskininkus. Mat žmona nepakenčia nei alaus, nei valerijono kvapų. O aš sakau: "Taigi Patruška ir aš sukūrėme santarvės koaliciją, o tu būsi opozicija. Tai ir yra tikroji demokratija".
Aleksandras Čiupas
