Sigitas STASAITIS
Nuošaliame Palonų kaime (Radviliškio rajonas) dėl vienos penkiasdešimtmetės susikibo du vyrai - 60 metų viengungis Adolfas Krikščiūnas bei 45 metų Vidmantas Morkūnas. Užtikęs savo sugyventinę Reginą Adolfo lovoje, karštakošis Vidmantas tiek supyko, jog varžovą negyvai užspardė. Moteriškei irgi kliuvo tiek, kad paskui meilužį irgi vos neiškeliavo į dausas.
Įdomu tai, kad A. Krikščiūnas su V. Morkūnu buvo panašaus likimo: abu ilgą laiką savo noru gyveno Rusijoje, ten turėjo šeimas, išsiskyrė, ten paliko vaikų, abu nespjaudavo išgerti. Kartą Vidmantas visą savaitę neišeidamas girtavo viengungio Adolfo namuose. Vyrai skyrėsi nebent politinėmis pažiūromis (A. Krikščiūnas už tam tikros partijos aukštinimą Palonuose buvo gavęs Landsbergio pravardę) bei charakteriu: statybininkas Vidmantas buvo uždaro būdo ir labai nervingas, o radijo aparatūros remontininkas Adolfas atvirkščiai - linkęs bendrauti, atlapaširdis. Pas Landsbergį dažnai ko nors pataisyti užsukdavo tiek Palonų vyrai, tiek moterys. Vyrai, aišku, taisydavo radijo imtuvus arba pagiringą sveikatą. Ką pas išvaizdų viengungį taisydavo moterys, istorija nutyli.
Dėl to, kad šiemet, balandžio 26-ąją, pas Adolfą užsuko V. Morkūno sugyventinė Regina, kaltas pats Vidmantas. Tą rytą jis parsinešė didelį butelį stipraus alaus "Kobra", o savo moteriai, kuri irgi buvo pagiringa ir maldavo alaus, demonstratyviai neįpylė nė lašo. Kai tik atsigėręs V. Morkūnas išėjo mūryti krosnies, supykusi Regina šoko į batus ir nukūrė pasiguosti pas Adolfą - šis vyras su pagiringaisiais taip žiauriai nesielgdavo.
Taip jau negerai išėjo, jog V. Morkūnas darbe neužsibuvo, o sugrįžęs namo ir neradęs savo moters, lyg nujausdamas pasuko pas A. Krikščiūną. Regina su Adolfu buvo jau pataisę sveikatą ir maloniai šnekučiavosi. Išlaužęs langą Vidmantas įsibrovė į namą ir sukėlė skandalą, tačiau netrukus trijulė susitaikė. Indėnai tokiu atveju būtų rūkę taikos pypkę, o lietuviai, aišku, nutarė ta proga išgerti. Butelio išėjo V. Morkūnas (jis puslitrį rado pernelyg greitai). Palonuose kalbama, jog geriau jau Vidmantas kelyje būtų užtrukęs, nes po kokių penkių minučių grįžęs Reginą su Adolfu užtiko lovoje. Abu buvo nuogutėliai ir darė tai, apie ką padorūs žmonės garsiai nekalba. Vidmantui užvirė kraujas - jis kelis kartus taip smogė paleistuviui Landsbergiui, kad šis netrukus mirė nuo kepenų bei žarnų plyšimo, šonkaulių lūžių ir vidinio kraujavimo. Reginai Vidmantas irgi surengė dorovės pamokėlę - taip išvelėjo kumščiais veidą, kad po to toji ilgai girgždino ligoninės lovą, bijodama pažvelgti į veidrodį.
Palonuose kažkas girdėjo, kaip po žmogžudystės Vidmantas lėkė per kaimą šaukdamas, kad užmušė Landsbergį. Atvykus policijai žudikas niekur nesislėpė, tik buvo dar labiau apsvaigęs nuo spirituoto alaus "Žaibas". Suimamas apspangėlis nesipriešino, tik susiėmęs galvą dejavo, jog dabar supūsiąs kalėjime.
V. Morkūnui buvo atlikta psichiatrijos ekspertizė. Kad ir kaip vyras medikams aiškino, jog užklupusiam savo moterį su Landsbergiu lovoje jam aptemo protas ir jis nebesuvokė ką darąs, tačiau ištyrę specialistai pripažino, kad žudydamas žiaurusis paloniškis nebuvo afekto būsenos, tai reiškia - pakaltinamas.
Galima spėti, jog iki paskutinės akimirkos V. Morkūnas tikėjosi būti išteisintas, nes kai teismas paskelbė, kad jis už žmogžudystę nuteisiamas kalėti 7 metus sustiprinto režimo kolonijoje, labai susinervino. Visa laimė, kad smarkiajam statybininkui jau buvo uždėti antrankiai, nes pamatęs "Akistatos" fotografą jis norėjo pulti, lyg žurnalistas, o ne Landsbergis būtų užtiktas su jo Regina lovoje.
