Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vienos iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų yra salmoneliozė ir grybelis. Skaitytojams siūlome susipažinti, kuo šios ligos pavojingos ir kaip galima jų išvengti.
Į Nacionalinį visuomenės sveikatos tyrimų centrą kreipėsi vilnietis, prašydamas ištirti pro jo namus tekančios upės vandenį. Girdi, artėja vasara, reikia išsiaiškinti, ar vaikų maudynės tame vandenyje neatneš nemalonių infekcinių susirgimų. Mikrobiologė Jordana Šaleikienė vandenyje aptiko salmonelių bakterijų. Vadinasi, upės vanduo - užterštas, jame maudytis negalima (salmonelių tiriamoje medžiagoje neturi būti išvis).
Pasak mikrobiologės, salmonelioze kaip tik dažniausiai ir užsikrečiama per nešvarų vandenį arba vartojant netinkamai apdorotą maistą (kai valgoma blogai kulinariškai paruošta salmonelioze sirgusio gyvulio mėsa, kaip antai paštetas, gaminiai iš faršo, pyragėliai su mėsa; kartais salmonelioze būna užkrėsti pieno produktai, kiaušiniai, konditerijos gaminiai, kai šių kepinių įdarams buvo naudotas salmonelėmis užkrėstas žalias kiaušinis; salmonelių dažnai randama upių ir ežerų vandenyse, tad nepažįstamuose vandens telkiniuose geriau nesimaudyti). Pasitaiko, kai infekcijos šaltiniu pripažįstamas pats žmogus - higienos taisyklių nesilaikantis šios infekcinės ligos sukėlėjų nešiotojas.
Salmoneliozė prasideda staiga, po užsikrėtimo praėjus 6-30 valandų. Pakyla kūno temperatūra, ima krėsti šaltis, skauda galvą, raumenis, raižo pilvą. Ligonį pradeda pykinti, jis vemia, ima dažnai (iki 15 kartų per parą!) tuštintis skystomis, vandeningomis, dvokiančiomis išmatomis. Organizmui netekus daug skysčių, ligonis staiga išsenka, sumažėja odos ir audinių elastingumas, džiūsta liežuvis, kimsta balsas, krenta arterinis kraujospūdis, trinka inkstų veikla. Visi šie simptomai rodo, jog organizmas yra stipriai apnuodytas ir kad ligoniui reikalinga skubi pagalba, nes negydant salmoneliozės arba taikant nepakankamą gydymą liga gali komplikuotis (gresia net mirtis).
Įtarus, kad į ligos patalą paguldė salmoneliozė, ligoniui reikia kuo skubiau šiltu virintu vandeniu išplauti skrandį, duoti gerti daug skysčių (kad organizme būtų atstatyta skysčių ir elektrolitų pusiausvyra). Ligoninėje tokiems pacientams skiriami geriamieji arba intraveniniai druskų tirpalai.
Priklausomai nuo to, koks nustatomas organizmo intoksikacijos laipsnis (tai yra kokio stiprumo salmoneliozė diagnozuojama - lengvos formos, vidutinė ar sunki), skiriami atitinkami medikamentai. Jei ligos forma yra lengva, antimikrobinių vaistų gali ir neprireikti. Tiesa, mažiems vaikams, vyresniojo amžiaus ligoniams ar asmenims, kurių imuninė sistema nėra stipri, gali būti iškart skiriami antibiotikai. Be medikamentų, tam tikrą laiką ligonis privalo laikytis griežtos dietos.
Salmonelės nėra atsparios karščiui - esant 80 laipsnių temperatūrai šios bakterijos žūva per 10 minučių. O jei aplinkos temperatūra nesiekia 6 laipsnių šilumos, bakterijos maisto produktuose išlieka gyvybingos keletą mėnesių, o esant 20-40 laipsnių aukščiau nulio, salmonelės gausiai dauginasi nepakeisdamos nei produkto išvaizdos, nei skonio. Salmonelės gyvos išlieka ir gana žemoje temperatūroje, o produktą atitirpinus, staiga tampa aktyvios ir pradeda sparčiai daugintis.
Patekusios į organizmą, salmonelės išskiria nuodus, kurie greitai sutrikdo virškinamojo trakto funkcijas. Sukėlėjas toliau skverbiasi į limfinę sistemą ir per trumpą laiką apnuodija visą organizmą. Tiesa, kaip minėta, pasitaiko atvejų, kai salmoneliozės simptomai beveik nepajaučiami - tai vadinamoji besimptomė salmoneliozė.
Salmoneliozės išvengsite, jei tinkamai ruošite ir laikysite maistą bei jo produktus; jei vartosite ne senesnius kaip 7 parų kiaušinius, be to, juos virsite ne trumpiau kaip 5 minutes, o po to dar bent 5 minutes kiaušinį palaikysite tame pačiame vandenyje, kuriame jis virė; jei kiaušinius prieš kepdami švariai nuplausite po tekančiu vandeniu ir apkepsite iš abiejų pusių; jei atsisakysite pirktinių pyragėlių, tortų ir kulinarijos gaminių, kurių įdarui naudoti žali kiaušiniai.
Kadangi salmoneliozė dažniausiai pasireiškia šiltuoju metų laiku (daugiausia susirgimų užregistruojama vasarą), iškylose gamtoje reikėtų atsisakyti gaminių iš faršo, o mėsą, ypač vištieną, vartoti tik gerai išvirtą arba iškeptą; jei yra galimybė, šaldytuve laikytus mėsos gaminius prieš vartojimą reikėtų bent 10 minučių pakaitinti ne žemesnėje kaip 70 laipsnių temperatūroje. Žalią mėsą ar vištieną šaldytuve būtina laikyti atskirai nuo kitų produktų.
Be abejo, niekada negalima pamiršti elementarių higienos taisyklių - jei lietėte žalią mėsą ar žalius kiaušinius, jei pasinaudojote tualetu, rankas būtinai nusiplaukite su dezinfekuojančių medžiagų turinčiu muilu po tekančiu vandeniu.
Na, o jei jau, kaip sakoma, staiga prispaudusios "pilvo bėdos" nepraeina per pusę paros, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Grybelis nemėgsta švaros...
Spėjama, jog grybeliniai odos susirgimai kamuoja kas trečią gyventoją, tačiau toli gražu ne visi susirgusieji kreipiasi į medikus.
Grybelis - tai infekcinė liga, pažeidžianti odą arba nagus. Grybelio veikiamas nagas keičiasi pamažu - praranda blizgesį, tamsėja, gelsta arba pažaliuoja, pradeda storėti ir trupėti, ant nago plokštelės gali atsirasti dėmelių. Dar po kurio laiko nago paviršius pasidaro nelygus - išvagotas išilginėmis juostelėmis. Jei liga negydoma, nagą pradeda skaudėti, tampa sunku vaikščioti.
Pėdų grybelis, priešingai nei nagų grybelis, vystosi ypač sparčiai. Po užsikrėtimo tarpupirščių (dažniausiai - tarp trečiojo ir ketvirtojo ir (arba) ketvirtojo ir penktojo kojos pirštų) oda parausta, ima pleiskanoti, niežėti, gali atsirasti skausmingų šlapiuojančių įtrūkimų, išsausėjusi oda gali pradėti luptis. Šie simptomai ypač pasireiškia, jei kojos dažnai būna suprakaitavusios, sušilusios. Grybelis, kaip žinia, labai mėgstą šiltą ir drėgną terpę, todėl prakaitu permirkusios kojos jam - ideali "veisykla".
Negydomas grybelis pamažu apima visą pėdą, gali sukelti odos alergines reakcijas, kitas odos ligas (dilgėlinę, egzemą), pažeisti ir rankų odą bei nagus.
Ypač lengvai grybeliu užsikrečiama, jei viešosiose vietose (pirtyse, baseinuose, dušų patalpose) vaikščiojama basomis kojomis. Dažnai pasitaiko, kai grybelis "parsinešamas" iš svečių, pasinaudojus svetimomis šlepetėmis.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog grybeliu ypač greitai užsikrečia tie asmenys, kurių imunitetas susilpnėjęs. Grybelis ypač "puola" ir sergančiuosius cukralige bei kraujagyslių, kaulų ar sąnarių ligomis, alergiškus žmones, turinčiuosius antsvorio. Ši liga gresia ir intensyviai sportuojantiesiems, dažnai patiriantiems pirštų traumų. Na, o jei dar pamirštamos elementarios higienos taisyklės, beveik nelieka abejonių, kad grybelis anksčiau ar vėliau pasireikš "visu stiprumu". Beje, tyrimais nustatyta, jog vyrai kur kas dažniau serga grybeliu nei moterys.
Grybelio gydymas nėra skausmingas. Jei diagnozuotas nagų grybelis, skiriami geriamieji vaistai, o jei pėdų - pakanka gydomojo kremo. Tiesa, nagų grybelio gydymas trunka gerokai ilgiau (gydoma 3-6 mėnesius), tuo tarpu pėdų grybelį įmanoma išsigydyti per 1-4 savaites.
Pradėjus gydytis reikia nepamiršti išdezinfekuoti avalynę (labai efektyviai veikia formalino tirpalu impregnuotos servetėlės, kurių galima įsigyti vaistinėje), nes pasveikęs ligonis batuose užsilikusiomis grybelio sporomis netrukus užsikrės vėl. Reikia nuolat vėdinti avalynę. Jei grybelis diagnozuotas vienam šeimos nariui, reikėtų pasitikrinti, ar šia liga neserga ir kiti namiškiai. Nustatyta, jog grybelis dažniausiai paūmėja pavasarį ir vasarą.
Pagrindinis grybelio priešas - švara. Šios varginančios ir labai nemalonios ligos išvengsite, jei dažnai kojas plausite šiltu vandeniu su muilu, sausai jas nušluostysite asmeniniu rankšluosčiu, pasportavę iškart pasikeisite avalynę ir kojinaites (aišku, prieš tai nusiplovę kojas). Nepamirškite naudotis tik asmenine prausimosi kempine, o baseine, pirtyje, bendruosiuose dušuose ir kitose panašiose vietose avėti gumines šlepetes. Labai svarbu avėti ne per ankštą avalynę ir nuolat ją vėdinti.
Na, o pastebėję menkiausius kojų nagų, pėdų ar rankų odos pakitimus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją dermatologą. Mat kuo vėliau pradedamas ligos gydymas, tuo brangiau atsieina vaistai, tuo ilgesnis gydymosi laikotarpis.
