Tai šlykštus dviejų kominterno agentėlių dialogas,skirtas pratęsti KATYNĖS tragedijos melagysčių liūną...Apie savo smogikų kruvinus darbelius nė žodžio,nors Tautos jau suskaičiavo apie 100 milijonų nekaltų žmonių gyvybių. Vėliau ar anksčiau ateis ir jų eilė stoti prieš Tautų Teismą...

Iš pirmo žvilgsnio korporacinis visuomenės organizacijos modelis atrodė gana patraukliai: visi sluoksniai bendradarbiauja siekdami visuotinės gerovės. Bendradarbiaujama per korporacijas, į kurias jungiasi darbininkai
ir darbdaviai. Savo ruožtu korporacijų atstovai įeina į aukščiausią valstybės organą – Nacionalinę korporacijų tarybą. Tiesa, tas jungimasis į korporacijas nebūtinai savanoriškas, – jis gali būti (kaip Italijoje) ir priverstinis. Tačiau to motyvas kilnus – valstybės kaip aukščiausios
vertybės, kuriai turįs paklusti individas, gerovė. O valstybė asocijavosi su valdančiaisiais, turinčiais galios ir išminties, – vadais. Todėl toji korporacinė veikla tebuvo fasadas: visą ūkinį ekonominį bei socialinį
gyvenimą iš esmės valdė fašistų partija.

Korporacinė tvarka sėkmingai galėjo gyvuoti ten, kur buvo stipri fašistų partija, remiama liaudies (tegu ir suklaidintos), kvalifikuota darbininkų klasė, kuri šitokiu profesinio atstovavimo parlamente būdu galėjo išsakyti savo pretenzijas ir legaliai teisiškai ginti savo interesus, kur pagaliau buvo išplėtota pramonė, kai kertasi atskirų ekonominių grupių interesai ir juos spręsti galima tik per savo atstovus parlamente. Lietuvoje šių sąlygų nebuvo. Tiesa, korporatyvizmo idėja buvo patraukli ir tautininkams
A. Smetona simpatizavo B. Musolinio ūkio doktrinai, skelbusiai valstybės primatą, palyginti su individo interesais, tačiau griežtai valdyti ūkio ir jo subjektų jis nebuvo linkęs.

Laikytasi pažiūros, kad politinės partijos atlieka organiškosios valstybės skaldytojišką funkciją – kovodamos dėl valdžios, naudoja priemones, kiršinančias atskiras visuomenės grupes, todėl jos negali būti laikomos
rimtomis kandidatėmis atstovauti rinkėjų interesams Seime. Jų politines funkcijas galėtų sėkmingai atlikti korporacijos.

Valdas Pruskus. „Naujojo humanizmo“ visuomenės organizacijos
modelis: politinė vaizduotė ir atmintis. 2006 m.

Trumpai tariant, korporacinė santvarka yra tokia visuomenės sankloda, kai valdžią dalijasi ne partijos ar visuomeniniai judėjimai, o korporacijos. Korporacinė santvarka panaši į oligarchinę, kai valdžią uzurpuoja stambaus verslo oligarchai. Šiuo metu Lietuvoje ir apskritai visame pasaulyje pastebima itin daug korporacinės-oligarchinės santvarkos požymių.

šitas rašinukas atrodo yra nevykęs jedinstvos-jednosc su sovietine ideologija ATkūrimo projektas... Nesistebiu, kad pateiktas anonimiškai.
"Pamaniau po šių seimo rinkimų: atėjo 1926-ieji... " - štai kas iš tikrųjų šitą anonimą baugina: seimo rinkimų rezultatai žadantys pagaliau ir Lietuvoje sovietinio "tęstinumo" eižėjimą (ar bent jau to eižėjimo "pavojų"). "Pažangios" jėgos vėl pradeda žūtbūtinę propagandinę kovą prieš nesovietinį pasirinkimą, prieš "istorinę klaidą"?

Iki 1940m. Lietuva visų pirma buvo nepriklausoma valstybė, o tik po to "smetoninė" ar dar kokia nors. Natūralu, kad buvo kalbama apie valstybės atkūrimą ir Lietuvoas valstybingumo tęstinumą, o tai niekada nereiškė grįžimo nei į "smetonius", nei į 1925m.

Palaikyčiau yammam, tiek jau pliekta, kad nebeliko į ką beatsiremti ir teko grįžti į tą patį smetonmetį ar išvis į kokį tai įsivaizduojamą prancūzmetį, kur buržua ir juodaskverniai ir klasių kovos... trūksta tik juodaodžio prezidento ir būsime jau galutinai atsišviežinę, netrukdys mums nei tauta, nei pinigai, eisim visi šviesiai ir tiesiai, kol vėl kas posūkį parodys – gal visgi per teliką, jo asmuo juk visų pats nejausmingiausias?
Kitaip vertus, krypties valdymęsi tikrai nėra ir dar nelabai buvo, vyksta vis miglotas lopymasis, tuo tarpu koks lopas, kurio jau tikrai nieks nevaržo (asmens laisvė?), vis ima ir pralenda. Tarpukarį irgi reikia užklausti visais atžvilgiais, už tai dėkoju.

Kas yra "korporacinė santvarka"?

Iš anksto dėkoju.
----------------------

istorikas partizanui
2008-11-14 19:08:45
{...}
"Kai kurių fašizmo bruožų (Tautos Vadas, vienpartinė sistema, korporacinės santvarkos užuomazgos, parlamento nebuvimas, griežta žiniasklaidos cenzūra) „smetoninėje“ Lietuvoje, matyt, buvo.

dr. Liudas Truska, VPU Lietuvos istorijos katedros profesorius
2007 m. vasario 8 d.
"

Kuo skiriasi anarchistas nuo megztos beretės? Niekuo, abu jie už šviesią ateitį. Yammam nuo jų labai skiriasi - jis už tamsią ateitį.

Kuo skiriasi evoliucija nuo revoliucijos? Niekuo, abi jos aklos ir kažkur eina. Yammam nuo jų labai skiriasi - jis viską regi, tačiau nejuda iš vietos ir rašinėja kvailus nihilistinius komentarus, pilnus gramatinių klaidų.

Yammam būtų geras rašytojas, tačiau nemoka rašyti. Kalbėk aiškiau, Yammam.

su tom 3 laisvėm gerai pavaryta :D

Puikus textas! Pagaliau apie tai kalbama!

patiko, rašykite dažniau:)

Jėga.