neatidziai skaitete. Ne griovima, o naujo paieshka, nes tikrove perpuvusi- vieniems uzrugo frikadeles viduriuose nuo gero gyvenimo, o dauguma apipleshta kaip jus sakote totaliai: zemes supirkineja- kitu shaliu spekuliantai , televizijos bokshtas uzstatytas bankrutuojantiems bankams, kurie ne musu ir tt ir tt. pilietishkumas nupirktas.Stebetis reikia tik shiuo tekstu, nes jei tamsta redaguotumete shi portala jis butu tikriausiai nepasirodes, ar matote, kuo pavirtote?

kad anarchistu duetas - pocius plius pocevicius - nusisnekejo totaliai..na nera ko tiketis, jei tikrove bandoma pritempineti prie ispazistamos idiotiskos ideologijos, kuri siulo tik viso ko griovima

Balsas (tik nebeaišku, kieno) taip paminėjo Sąjūdžio 20-metį. Ką gi, būna ir tokių paminėjimų. Matėm Algi Klimaitį, Burokevičių, Kuolelį. Pergyvensim ir tokius "balsus". Provokacija? Žinoma, tik provokatoriai jau tur būt nebežino, ką norėtų išprovokuoti. O gal, kaip čia kažkas jau rašė, kaip tik žino. Kuo kvailiau, tuo geriau, ar ne? Štai kaip išlindo yla iš Putino maišo.

Istorike, ar ne gėda rodyti savo neišprusimą ?Remtis SOVIETINIAIS ISTORIKAIS ir neva "ne komunitiniu" Lenkijos istoriku yra mažu mažiauiai banalu, siekiant daryti kažkokias rimtesnes įžvalgas, kurių nėra.Pagal duotus pavyzdžius, tiksliau, pagal jų interpretaciją, galima fašistiniais paskelbti daugelį anuometinių režimų, pvz. Latvijos, Suomijos, Estijos, nors taiNĖRA fašistinės diktatūros.Taip pat SĄMONINGA PRALEISTA dalis dėl Seiso-Niumano bylos.Vertinimas VIENPUSIŠKAS ir neobjektyvus.Lietuva buvo centristinė diktatūra, kuriso bet kokie svyravimai baigėsi pašalinus Augustiną Voldemarą.Bet, pasikartosiu, remantis sovietiniais istorikais, normalių išvadų padaryti TIESIOG NEĮMANOMA.

Mielieji, nesijaudinkit. Niekas čia neparsidavė, nei rašo rimtai - tai tik PROVOKACIJA. Vilniaus LTSR komunistai su saugumu darė lygiai taip: nusiklausę kaip žmonės privačiai pakeiksnoja, propagandos skyrius METODIŠKAI išleisdavo į spaudą tokį teisybės pranašą a la Robin Hood / Tadą Blindą. Tikslas - išprovokuoti patiklius žmones keiktis, o paskui - valstybės vardu pagąsdinti. Išsigandę durneliai tik džiaugsis, kad sveiki ištrūko... Tad nesijaudinkit dėl šios PROVOKACIJOS. Gyvenime dar ne tokių matėm ir pamatysim.

Per visus A. Smetonos valdymo metus šalyje galiojo karo padėtis, kuriai esant buvo suspenduotos Konstitucijoje deklaruotos spaudos, žodžio, susirinkimų, organizacijų kūrimo bei veikimo ir kitos demokratinės piliečių laisvės. Lietuvoje veikė karo cenzūra, karo teismai. Karo komendantai tikrai ar tariamai valstybės saugumui pavojingus asmenis galėjo be teismo sprendimo nubausti pinigine bauda iki 5000 litų, kalėti iki 3 mėnesių arba abejomis bausmėmis kartu, taip pat pavesti juos policijos priežiūrai, ištremti iš gyvenamosios vietovės, izoliuoti ypatingojo režimo stovyklose. 1927 – 1931 m. veikė koncentracijos stovykla Varniuose, nuo 1937 m. vasaros – priverčiamojo darbo stovykla Dimitrave (Kretingos apskrityje), o nuo 1940 m. pradžios – ir Pabradėje (Vilniaus apskrityje). Pastarosiose buvo galima laikyti be teismo sprendimo asmenis iki 1,5 metų. Į ypatingojo režimo stovyklas buvo tremiami ne tik komunistai, Klaipėdos krašto naciai, bet ir aktyvūs legaliosios opozicijos veikėjai. [...]

1927 – 1940 m. valdžios vykdytą žiniasklaidos cenzūrą drąsiai galima pavadinti drakoniška. Esant karo padėčiai, Krašto apsaugos ministerijos cenzoriai vykdė prevencinę spaudos cenzūrą. Be įrašo „karo cenzūros leista“ negalėjo pasirodyti joks spaudinys. Spaudą taip pat kontroliavo apskričių komendantai, Vidaus reikalų ministerijos ir politinės policijos spaudos skyriai. [...]

Sovietmečiu A. Smetona buvo vadinamas ne kitaip, kaip „fašistu“, „kruvinuoju fašistu“, o jo valdymas – „fašistiniu režimu“. Toks pasakymas piktina šių dienų lietuvius. Tačiau žinomas lenkų istorikas, anaiptol ne komunistas, Jerzy Ochmański savo „Historia Litwy“ III laidoje, išėjusioje jau žlugus socializmui (1990 m.), rašo, kad jis neketinąs atsisakyti termino „Lietuvos fašizacija“ 1927-1940 m. Netgi po II pasaulinio karo vakaruose atsidūręs A. Smetonos biografas ir apologetas Aleksandras Merkelis 1927-1940 m. Lietuvos santvarkoje įžiūri fašizmo bruožų ir tvirtina, kad Lietuva tuomet svyravo tarp demokratijos ir fašizmo. Kitas išeivijos autorius Leonas Sabaliūnas savo veikale apie politinę krizę Lietuvoje 1939-1940 m. rašo apie A. Smetonos diktatūros „fašistinį atspalvį“.

Kai kurių fašizmo bruožų (Tautos Vadas, vienpartinė sistema, korporacinės santvarkos užuomazgos, parlamento nebuvimas, griežta žiniasklaidos cenzūra) „smetoninėje“ Lietuvoje, matyt, buvo.

dr. Liudas Truska, VPU Lietuvos istorijos katedros profesorius
2007 m. vasario 8 d.

O vadinamoji "KUNIGUNDA" yra ne kas kita, kaip žinoma anrchistė, turintį aiškiai raudoną blog'ą.O gal čia slaptoji anarcholiberdebilsocialfeministpiderastliberastės Nidos Vasiliauskaitės pusė ?Tokie tokius traukia.

Taipogi, BALSAS.LT redakcija, ar jūs manote, kad normalu yra publikuoti absoliutų marazmą ?Savigarbos nebeturite ?O gal primokėjo ?GĖDA GĖDA GĖDA.

Mano noras skaityti šį straipnį baigėsi ties fraze "profašistinis prieškario režimas".Man, kaip istorija giliai besidomiančiam, išsyk išblėso bet koks smalsumas skaityti toliau.Nes kai išsyk pradedama nuo antiistirinio marazmo, kompetencijos tikėtis būtų naivu.Mano giliu įsitikinimu, jei neišmanai, tai gal geriau ir nevaidink žinovo.Visų pirma : vartotina sąvoka TARPUKARIS, aiškiai nusakanti laikmetį, o ne abstraktybė "prieškaris", kurią galima traktuoti taip pat ir kaip laikotarpį prieš pirmąjį Pasaulinį karą.Toliau - tarpukariu Lietuvos 1918-1926, o faktiškai 1920.04-1926.12.17 egzitavo DEMOKRATINĖ RESPUBLIKA, kurią, rinkėjų deleguoti, valdė Krikščionių Demokratų partija, kurios teisėtas įpėdinis, LKD, šiuo metu yra TS-LKD bloko narys, tad sietinas su plačiąja prasme "konservatoriais", kurie šiame staripnsyje, kaip pastebėjau, gausiai minimi.Taigi, sykiu dvi klaidos.Ir pagrindinė : Antano Smetonos autoritarinis režimas NEBUVO FAŠISTINIS.Tai SOVIETMEČIU SUKURTA propagandos detalė, norint sumenkinti Smetoną, kaip žmogų ir Tautininkus, kaip partija.Kur įvyko pirmasis pasaulyje teismas, nuteisęs nacius ?1934 metais, Kaune, Lietuvoje.Seiso-Niumano byla.Buvęs tautininkas Augustinas Voldemaras simpatizavo Italijos fašistams (ne naciams), bet Smetonos buvo pašalintas iš ministro pirmininko posto, bandė įvykdyti pučą ir buvo už tai ištremtas.Tad JOKIO PAGRINDO vadinti autoritarinį Smetonos režimą (1926.12.17-1940) PROFAŠISTINIU NĖRA.Tai logikos klaida.Ir čia aš išnagrinėjau TIK VIENĄ TEIGINĮ.Pasirodo, tamsta rašeiva/os neturi JOKIO supratimo apie istoriją.O gal turi.Iš sovietmčio vadovėlių.

...daugiau ar maižiau straipsnis atspindi teisybę (nebūtinai tiesą, tačiau - teisybę...).
Daug žmogelių turėtų būti dėkingi už "trečiąją laisvę".