Beveik nėra vilčių, kad Rusijos Kaliningrado srityje dingęs lietuvis verslininkas Stanislovas Jucius yra gyvas, o mįslingą jo dingimo istoriją Rusija rengiasi panaudoti prieš Lietuvą, teigia "Kauno diena".
Įtakingiausiu Lietuvos verslininku Kaliningrade laikytas statybų bendrovės "Rosslitstroj" vadovas S.Jucius dingo balandį. Rugpjūtį daugiabučio namo laiptinėje užpuolikas mirtinai subadė kitą bendrovės "Rosslitstroj" akcininką Aleksandrą Semkiną.
Anot dienraščio šaltinių, bylą tiriantys Rusijos pareigūnai visais būdais siekia, kad byla nepersikeltų į politinį lygmenį, kaip pagrasino Lietuva, jei tyrimas bus vilkinamas ir neužtikrinamas Lietuvos piliečių saugumas Rusijoje.
"Kaliningrado teisėsaugininkai, prokuratūra ir srities Vidaus reikalų ministerijos atstovai nebeturi už ko užsikabinti tirdami versiją, kad S.Jucius gyvas, ir šių galimybių mažėja sulig kiekviena diena", - neįvardytą šaltinį cituoja "Kauno diena". Laikraščio teigimu, sklinda kalbos, kad Kaliningrado pareigūnai sąmoningai vilkina bylos tyrimą ir laukia, kol dingusiojo paieškai sueis senaties terminas. "Rosslitstroj" įvykiuose dalyvavo aukštas pareigas užimantys Kaliningrado srities pareigūnai, tarp jų - gubernatorius Georgijus Boosas, miesto administracija, srities vyriausybės nariai ir saugumiečiai.
Nors tyrimas gerokai pasistūmėjęs į priekį, apie tai nei G.Boosas, nei Kaliningrado prokuratūros vadovai neužsimena. Jau beveik aiškūs ir S.Juciaus pagrobimo užsakovai. Jį galėjo pagrobti Kaliningrado organizuoto nusikalstamumo grupė, o galimu užsakovu įvardijamas Kaliningrado srities Komunalinio ūkio ir statybų ministras Sergejus Bučelnikovas.
Prieš G.Boosą paskiriant Kaliningrado srities gubernatoriumi, S.Bučelnikovas daug metų kontroliavo statybų rinką ir esą už gautus valstybinius užsakymus stambiausios statybos bendrovės mokėdavusios jam komisinius nuo metinės apyvartos.
Lietuvio pagrobimu galėjo būti suinteresuotas ir kelių statybų bendrovių steigėjas Vitalijus Anučkinas, vėliau tapęs Kaliningrado miesto tarybos deputatu, bei miesto Leningrado rajono administracijos vadovas Vladimiras Lučnikovas. Abu jie esą priskiriami tam pačiam, kaip ir S.Bučelnikovas, interesų klanui.
Visai kitaip S.Juciaus dingimo aplinkybes ir po to sekusius įvykius nušviečia "Vakarų ekspresas". Šio laikraščio šaltiniai Kaliningrade bandymus atgaivinti kadaise mūsų šalyje siautusius politinius baubus vertina skeptiškai: "S. Juciaus dingimas - ne akcija prieš Lietuvą, o konkurencinė kova dėl milžiniškų pinigų už kvadratinius metrus".
Su S. Juciaus dingimu Lietuvoje siejami pareiškimai apie galimas Kremliaus ir slaptųjų Rusijos tarnybų, rusų mafijos provokacijas bei siekį pramušti skylę mūsų šalies nacionaliniame saugume Kaliningrado žurnalistams sukelia ironišką šypsnį. Jie tai vadina nesąmonėmis ir nereikalingu politikavimu: "Jeigu Rusijos Federalinės saugumo tarnybos agentai gautų užduoti pakenkti Lietuvai, tai vargu ar verslininko pagrobimas būtų tinkamiausia priemonė. Didesnį rezonansą būtų sukėlę kitokie veiksmai - kad ir Lietuvos vežėjų sulaikymas pasienyje".
Pripažįstama, kad neigiamos įtakos visų Kaliningrado srityje dirbančių verslininkų, nepriklausomai nuo jų tautybės, veiklai turi regione išsiplėtojusi korupcija. Būtent dėl savanaudiškų vietos valdžios interesų Maskva nuolat siunčia į Kaliningradą patikrinimus atliekančius inspektorius. Deja, jiems nepavyksta pažaboti kyšininkavimo ir nesąžiningos konkurencijos, lydinčios žemės ir statybų rinkos dalybas.
Kaliningrado žurnalistai stebisi, kodėl Lietuvoje visi kalba apie rusų bandymus pakenkti Lietuvai ar išstumti mūsų verslą iš Rusijos. Anot jų, atsakymų derėtų ieškoti kitur bei domėtis, o koks gi iš tikrųjų S. Jucius buvo žmogus: "Vieša paslaptis, kad Lietuvoje jis turėjo žmoną, o Kaliningrade gyveno su įtakingo kaliningradiečio žmona. Be to, aplinkinių jis apibūdinamas kaip impulsyvus, liežuvio už dantų nemokantis laikyti vyras. Kas kita - rugpjūčio pradžioje savo namo laiptinėje nužudytas jo partneris ir draugas Aleksandras Semkinas".
Pateikiamas ir dar vienas argumentas, kad dėl šiuos du vyrus ištikusių tragedijų kalti būtent verslo reikalai: "Tas, kas norėjo atimti verslą iš "Rosslitstroj" arba šią kompaniją pašalinti iš kelio, žinojo, kad ji "laikėsi" būtent ant puikių S. Juciaus administracinių gebėjimų, o visą techninį procesą kontroliavo A. Semkinas. Numušus nuo šachmatų lentos šias dvi figūras, oponentas iš karto automatiškai tampa nugalėtoju".
Tačiau tuo abejoja "Lietuvos žinios", kurios rašo, kad antibaltiška bacila iš Kaliningrado jau pasiekė Rusijos gilumą
Rusijos Sverdlovsko srities Jekaterinburgo mieste rugsėjo 7-osios naktį buvo pastatyti 93 reklaminiai skydai, kuriuose gyventojai raginami nepirkti Baltijos valstybėse pagamintų prekių ir taip "pasipriešinti verslininkams-fašistams, remiantiems antirusiškus Baltijos šalių režimus".
Atsakomybę dėl šios akcijos prisiėmė visuomeninė organizacija "Bronzinis karys". Ji pradėjo veiklą, kai Estijos valdžia nusprendė iš Talino centro iškelti monumentą sovietiniams kariams. Neatsitiktinai daugiausia antibaltiškų stendų Jekaterinburge radosi prie estų drabužių tinklo "Baltman" parduotuvių, kuriose prekiaujama ir Lietuvoje pagamintais apdarais.
Stenduose dažnai vaizduojamas raudonarmietis, durtuvu persmeigęs nacistinės Vokietijos vadovą Adolfą Hitlerį, o užrašai skelbia: "Baltman", nešdinkis į Pabaltijį".
Netrukus organizacija "Bronzinis karys" išplatino ir pranešimą spaudai. "Kas skatina mūsų pyktį? Šiandien šimtams tūkstančių mūsų tėvynainių atimtos pilietinės teisės. Mūsų seneliai kovėsi dėl estų, latvių, lietuvių laisvės. O šiandien ši kova trypiama kojomis ir maišoma su purvu. Kas įžiebė tokią neapykantą rusams? Paprastas Estijos gyventojas, Latvijos pilietis, paprastas lietuvių darbininkas? Ne, tai fašistai verslo rateliuose, parlamente, vyriausybėje", - rašoma pranešime.
Šia akcija jau susirūpino Rusijos generalinė prokuratūra. Jos valdyba Uralo apygardoje nurodė Sverdlovsko srities prokurorui Jurijui Ponomariovui nedelsiant ištirti informaciją apie Jekaterinburge platinamus raginimus, nukreiptus prieš Baltijos valstybių atstovus Rusijoje.
