Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Į redakciją paskambino Birštone gyvenantis Justinas Beleška. Žmogus skundėsi, kad jau dveji metai su žmona Marija augina podukros (žmonos dukters iš pirmosios santuokos) Astos Daugirdienės (24 m.) penkiametę dukrytę Gretutę ir antras mėnuo - Gretutės pusantrų metukų broliuką Džiugą, tačiau iš valstybės negauna jokios paramos.
Podukra Asta, anot Justino Beleškos, buvo pasiutusi nuo mažų dienų - motina su ja esą jau nesusitvarkiusi, kai Asta dar buvo nepilnametė. Manė, kad mergiotė surimtės ištekėjusi, tad sužinoję, kad ji draugaujanti su tokiu Dainiumi, palaimino santuokai, iškėlė šaunias vestuves. Greitai gimė Gretutė... Ieškodami darbo jauni tėveliai, anot pono Justino, bandė įsikurti įvairiose Lietuvos vietose, tačiau ilgėliau niekur neužsibūdavo. Galiausiai Astos vyras išvyko uždarbiauti į užsienį, o ji liko Lietuvoje. Sutuoktinių meilė, anot Justino Beleškos, ėmė blėsti, nors Asta susilaukė ir antrojo vaikelio, Džiugo... Pradėjusi irti šeimynėlė sutarė, kad Greta augs pas tėvą, o mažasis Džiugas - su motina. Iš tikrųjų Gretutę ėmėsi auginti Alytuje gyvenanti močiutė, jos tėvelio motina, pas kurią, kaip dabar prisimena Justinas Beleška, anūkėlei buvo ne pyragai. Mergaitė esą pasiprašiusi priimama birštoniškių senelių ir verkdama pareiškė niekada į Alytų nevažiuosianti. Taip ji ir apsigyveno Birštone. Na, o mažasis Džiugas pas Beleškas, kaip minėta, pateko prieš kelis mėnesius, kai Asta tėvų paprašė "trumpam" vaiką pažiūrėti ir nežinia kur pradingo. Justinas Beleška sakė girdėjęs, kad Asta susiradusi kitą draugą ir su juo nežinia kur išdulkėjusi.
- Aš jos visur ieškau, bet niekaip negaliu surasti, - guodėsi Justinas Beleška. - Neatsiliepia ir telefonas...
Dviejų vaikaičių neoficialiu globėju netikėtai tapęs senelis sakė bandęs surasti ir jų tėvą Dainių Daugirdą - gal, girdi, bent šis kiek nors padėtų materialiai. Tačiau ir žentas prapuolęs kaip į vandenį. O vaikus, girdi, reikia pamaitinti šiandien - nepaprašysi, kad pakentėtų! Reikia ir drabužėlių, ir apavo, pagaliau ir nuolatinės priežiūros - už keliasdešimt metrų nuo Beleškų sodybos teka Nemunas...
- Nejau reikės abu vaikaičius nuvežti į Alytaus vaikų globos ar kūdikių namus ir palikti ant slenksčio? - piktinasi Justinas Beleška. - Tada valstybei kur kas daugiau kainuos jų išlaikymas nei globos pašalpos...
Viską nusprendžia teismas
Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Antanas Grušelionis ir to paties skyriaus socialinė darbuotoja Milda Dabašinskienė patikslino, jog globos skyrimo klausimai sprendžiami įstatymų numatyta tvarka. Nepakanka esą atvykus į skyrių pasakyti, kad globoji vienus paliktus vaikaičius - ir iškart skiriama globa... Kadangi tai susiję su nemažais pinigais iš valstybės iždo, privalu viską išsiaiškinti ir patikrinti.
Kita vertus, anot Socialinio skyriaus darbuotojų, jei biologiniai tėvai savo vaikais nesirūpina, visų pirma jiems turi būti apribotos tėvystės teisės ir teisme priteisti alimentai. Na, o kad būtų apribotos tėvystės teisės, vaikų neprižiūrintys tėvai turi būti ne vieną kartą dėl to įspėti, pamokyti, nubausti administracine tvarka.
Tačiau bylinėjimasis teismuose kartais trunka net kelerius metus, o mažiesiems valgyti ir apsirengti, kaip minėta, reikia kiekvieną dieną! Pasak Mildos Dabašinskienės, Justinui Beleškai ir jo žmonai, įvertinus gyvenimo ir buities sąlygas bei išsprendus kitus klausimus, galėtų būti patvirtinta laikinoji vaikaičių globa. Tačiau visų pirma bus ieškomi Gretos ir Džiugo tėveliai. Mat būtina išsiaiškinti, ar vaikaičių globojimas - ne vaikų ir senelių tarpusavio susitarimas, kaip esą bando gudrauti ne viena šeima (kaip žinia, už kiekvieną globojamą vaiką valstybė kas mėnesį moka po 500 litų). Tereikėtų, girdi, sumažinti tikrai per dideles globos pašalpas, ir daug "globėjų" savo pageidavimus globoti vaikus bemat užmirštų...
Kita vertus, pasak skyriaus vedėjo Antano Grušelionio, Civilinio kodekso 3.237 straipsnio 16 skyriaus nuostatose nurodyta, jog "kaip pilnamečiai vaikaičiai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius, taip ir seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, neturinčius tėvų ar negalinčius gauti jų išlaikymo".
Šalies vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojai ne kartą patvirtino, kad, pradėjus mokėti didžiulius pinigus globojamiems vaikams, žymiai išaugo norinčiųjų rūpintis globotiniais skaičius, tačiau beveik visai neliko norinčiųjų našlaičius ar tėvų globos netekusius mažylius įsivaikinti. Net ir asocialiai gyvenantys, dažnai girtaujantys seneliai, girdi, reiškia pageidavimą tapti tokių pat asocialių savo dukterų ar sūnų vaikų globėjais ir labai pyksta, kai tokia galimybė nesuteikiama - rašo skundus į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Vyriausybę, Seimą.
