Sigitas STASAITIS
Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Mažeikių užkardoje tarnaujantis kinologas Tomas Taurinskis su tarnybiniu vilkšuniu Rofu išgarsėjo, kai pernai rudenį susekė ir sulaikė iš nusikaltimo vietos bėgančią gaują ginkluotų plėšikų. Po pusmečio - naujas žygdarbis. Rofas nuo mirties išgelbėjo senutę. Tądien, kai "Akistatos" žurnalistas nuvyko nufotografuoti sumaniojo Rofo, jis vėl pasižymėjo - surado dingusio turto už 10 000 litų.
Nors pėdos buvo ataušusios
Pernai Mažeikių rajone susibūrė policijai nežinoma plėšikų gauja. Apsiginklavę peiliais, veidus slėpdami po kaukėmis 3-4 plėšikai įsiverždavo pas nuošaliai gyvenančius senyvus žmones. Nors šie nesipriešindavo, užpuolikai elgėsi brutaliai, aukas be jokio reikalo negailestingai mušdavo. Banditai čiupdavo kas tik pakliuvę po ranka: dešrą, mėsą, radijo imtuvą ar net seną žadintuvą.
Pernykščio spalio pabaigoje plėšikai išgėrė pilstuko, kiekvienas pasiėmė bent po du peilius, kaukę ir pėsčiomis patraukė į įprastą žygį Sedos miško link. Apie 16 valandą keturiese įsibrovė į Juzefos Skeivienės (62 m.) vienkiemį už Žemalės kaimo. Senutę, nors ji nesipriešino, žiauriai pridaužė. Susirinkę name patikusius daiktus banditai patraukė į gretimą Vytauto ir Irenos Stanių sodybą. Šiaip minėti sutuoktiniai gyvena Žemalėje, į vienkiemį - Irenos tėvoniją - tik kasdien atvažiuoja, nes čia laiko gyvulius.
Iš miško išlindę plėšikai V. Stanį užklupo triūsiantį kieme. Du mušė vyrą, du nuskubėjo kumščiuoti moters. Po to aukas surišo ir reikalavo atiduoti pinigus, klausė, gal kur yra šautuvas. Sutuoktiniai aiškino vienkiemyje negyveną, čia nelaiką nė sudilusio skatiko, tačiau nuo pilstuko apsvaigę nusikaltėliai tuo nenorėjo tikėti. Jie išvertė namą, tačiau iš tikro nieko vertingesnio nerado. Pasiėmę kelis daiktus bei automobilio raktelius V. ir I. Stanius užrakino ir pabėgo atgal į mišką. Išsivadavę iš pančių Staniai laukais nulėkė į kaimą ir paskambino policijai. Nors Mažeikių kriminalistai atskubėjo greitai, nusikaltėlių jau ir pėdos buvo ataušusios. Mokytoja dirbanti I. Stanienė vieną iš plėšikų pažino. Tai - jos buvęs mokinys. Tačiau kas iš to? Keliems policininkams girioje temstant rasti keturis vyrus tas pats, kas adatą šieno kupetoje. Tuomet buvo prisimintas Pasienio policijos puskarininkis kinologas T. Taurinskis.
Tomas pripratęs nuolat būti kviečiamas padėti kolegoms iš Mažeikių policijos, nes pastaroji neturi nei kinologo, nei šuns. Po keliolikos minučių T. Taurinskis su Rofu jau buvo nusikaltimo vietoje. Vilkšunis iš karto suuodė bėglių pėdas, ir operatyvinė policijos grupė pasileido paskui.
Pamatę, jog atsiveja policininkai su šunimi, banditai metėsi bėgti, pakeliui mėtydami pagrobtus daiktus. Kol kriminalistai sučiupę antrankiais rakino tris bėglius, T. Taurinskis su Rofu prisivijo greičiausiąjį iš ketvertuko. Banditas ne tik nesiruošė pasiduoti, bet ir traukdamasis atatupstas mojavo peiliu, kriokdamas pribaigsiąs kiekvieną prisiartinusįjį.
- Tarnybiniai šunys išmokyti, kaip sulaikyti žmogų, - pasakoja T. Taurinskis. - Jei bėglys sustoja, šuo irgi sustos, nekąs, tik saugos. Imsi bėgti ar priešintis - taip griebs už dilbio, kad, tikėtina, kaulai sutrupės. Tuomet bėglys patirtų tokį skausmą, jog kelioms sekundėms griūtų ant žemės be amo ir galėtų būti nuginkluotas.
Šįkart pjudyti banditą šunimi neprireikė - jis pats suklupo. Prišokęs Rofas grėsmingai suurzgė ir įsitempė šuoliui, jei nusikaltėlis būtų bent krustelėjęs. Nors banditui iš baimės visos blusos apmirė, peilio jis neišmetė - T. Taurinskiui teko prišokti ir atimti.
Nors negalima tvirtinti, kad plėšikų sulaikymas - vien Rofo nuopelnas, tačiau tądien jie tikrai būtų pasprukę ir netrukus apiplėšę (o gal ir nužudę) dar ne vieną vienkiemio gyventoją. Trys iš įkliuvėlių teisti, ketvirtasis teisiamųjų suole dar nesėdėjęs, nes buvo dar nepilnametis. Suimtieji prisipažino iš viso įvykdę per penketą apiplėšimų, už kuriuos dabar tardymo izoliatoriuje laukia teismo.
Senutė duobėje
Tai toli gražu ne visi Rofo geri darbai. Šį pavasarį vilkšunis išgelbėjo žmogui gyvybę. Žiogaičių kaime gyvena 92 metų senutė su sūnumi ir marčia. Garbingo amžiaus senolė, nenuostabu, gana prastos atminties, tačiau iki šiol namus vis rasdavo. Vieną šiųmečio birželio vakarą išgėrusi sūnaus užplikytos kavos močiutė ištipeno prieš miegą pasivaikščioti ir dingo. Sūnus su marčia aplakstė visas apylinkes, tačiau pražuvėlės niekur nerado. Jai negrįžus per naktį, rytą kreipėsi į Mažeikių policiją. Kriminalistai ir vėl prašė Pasienio policijos kinologų pagalbos. Rofas pasirodė nuostabiai. Kelis kartus snukiu pabaksnojęs senutės drabužį, vilkšunis pasileido taku į mišką. Pribėgęs duobę atsitūpė ir ėmė džiugiai vizginti uodegą.
- O, šuniukas! - iš duobės pasigirdo silpnas balselis. - Koks gražus šuniukas!
Policininkai iš duobės iškėlė per naktį labai sušalusią, bet sveiką senutę. Pasirodo, ji į duobę įkrito gana netoli namų, tačiau praradusi nuovoką pagalbos nekvietė, o gal neturėjo jėgų šaukti, todėl žmonės jos ir nerado.
Surado telyčaites
Norėdamas aprašyti taip pasižymėjusį pasieniečių šunį "Akistatos" korespondentas susitarė su Mažeikių užkardos vadu komisaru inspektorium Sigitu Ringiu. Atvykęs žurnalistas išgirdo, jog nei T. Taurinskio, nei Rofo nėra - netikėtai iškviesti į įprastą Mažeikių policijos operaciją. Per ją Rofas ir vėl pasižymėjo - surado dingusio turto maždaug už 10 000 litų!
Šįkart į Mažeikių policiją kreipėsi vienas Račių kaimo ūkininkas. Naktį iš ganyklos aptvaro dingo net 12 jaunų telyčaičių. Rodydamas nutraukto elektrinio piemens vielą savininkas dievagojosi, jog tai - vagių darbas, nes, jo nuomone, karvės įveikti vielos negalėjo. Atvežtas Rofas greitai suprato, ko iš jo norima, ir pasileido galvijų pėdomis. Policininkai ir ūkininkas - paskui. Rofas vedė ilgai ir toli. Užbėgdami įvykiams už akių pasakysime, jog jei šioje istorijoje ir yra kas nors nusikalstamo, tai tik galvijų savininko aplaidumas - telyčaitės buvo pabėgusios, tačiau jas surasti buvo tikrai nelengva, nes raguočiai per naktį nuzyliojo net penketą kilometrų iki Ukrinų kaimo. Be to, Rofui sekant pėdomis nušniojo liūtis. Nors lietus ir nuplovė kvapus, sumanus šuo karvutes vis vien surado ramiai besiganančias svetimoje pievoje. Žioplasis ūkininkas laimingas lakstė aplink paklydusią bandą, nes sutaupė krūvą pinigų, o dirbdami... už piemenį policininkai patys nukentėjo - pametė nuosavą mobiliojo ryšio telefoną. Jei kas radote, grąžinkite, nes atsitikus bėdai patys negalėsite prisišaukti šauniojo Rofo!
Sumanus dresuotojas
T. Taurinskis kinologu tapo atsitiktinai. Atitarnavęs armijoje pasienyje, 1998 metais pasienio policiją pasirinko nuolatiniu darbu. 2000-aisiais Mažeikių užkardoje tapo laisva kinologo vieta. Nors Tomas apie šunų dresūrą nieko neišmanė, vis vien sutiko pabandyti. Po specialių dresūros kursų VSAT kinologijos centre Mickūnuose (Vilniaus r.) naujas darbas vaikinui sekėsi puikiai. Tiesa, pirmasis vilkšunis Falko žuvo per treniruotę užspringęs kamuoliuku. Labai išgyvenusiam keturkojo draugo žūtį T. Taurinskui VSAT kinologijos centras skyrė naują šuniuką - Rofą, kuriam tuo metu buvo vos trys mėnesiai. Matyt, ir šuo pasitaikė protingas, ir dresuotojas sumanus, nes Rofas užaugo puikus pėdsekys. T. Taurinskis su juo yra laimėjęs profesines pėdsekių varžybas, lavinosi ne vienuose kursuose su Suomijos instruktoriais, dalyvavo dešimtyse parodomųjų programų. Pasienio apsaugos kinologo bei šuns slapčia pavydi Mažeikių PK vadovai, tačiau VRM komisariatui tam reikalui neskiria pinigų, tad nuolat tenka į pagalbą šauktis sumanųjį Rofą. Kartais - net po du kartus per savaitę!
Lietuvos sieną saugo apie 140 tarnybinių šunų. Tai patys patikimiausi ir akyliausi sienos sargai. Skirtingai nei susikompromitavę teisėjai ar kiti kyšiuose paskendę pareigūnai, tarnybinis vilkšunis nei pinigais susigundys, nei prisigers, nei kitaip susikompromituos. Na, nebent viršys įgaliojimus per skaudžiai iškandžiodamas sėdynę pernelyg besipriešinančiam sienos pažeidėjui.
Autoriaus nuotr.
Kinologas T. Taurinskis (kairėje) užkardos vadui S. Ringiui įteikia raportą apie surastą bandą.
(Rofas1.jpg);
Kartais T. Taurinskis su Rofu padėti kriminalistams kviečiami po kelis kartus į savaitę.
(Rofas2.jpg, Rofas3.jpg, Rofas4.jpg).
Rofas taip pat turi uniformą - pasienio policijos ženklą, kurį nešioja eidamas tarnybą.
(Rofas5.jpg, Rofas6.jpg);
Vilkšunis labai protingas - užsiundytas nepuls tol, kol žmogus nejudės.
(Rofas7.jpg);
Tam, kad šuo neprarastų įgūdžių, reikia nuolat su juo treniruotis bei sportuoti.
(Rofas8.jpg, Rofas9.jpg)
