Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Visame šiame junginyje vyras-moteris tarsi nebėra šeimos. Juk tuokiasi (ar "susimeta" laidiškai tariant) jauni žmonės, kurie gal ir vaikų susilaukia. Kurioje vietoje šeimoje atsiduria vaikas, jei tėčiams sportas, barai, bilijardinės, mamoms - aerobika, grožio salonai, pasisėdėjimai su draugėmis? Ir vistik juk mama namie su vaiku lieka, o tėtis - į klubą, varžybų žiūrėti ir t.t. Taipogi sutinku su Vilniaus mero Imbraso nuomone: tėvystės atostogos - grynas juokas. Gauna čia pinigus ir dar nuvažiuoja padirbėti kitur. O motinoms motinystės atostogos būtinai reikalingos todėl, kad jos matina vaikelį(savo penu, savo krūtimi, ko nė pats geriausias tėvas padaryti negali). O vyra, nesišiauškit, kad p. Baločkaitė tokį straipsnį parašė. Kiek moterų savi vyrai muša Lietuvoje ir kiek yra vyrų, kuriuos moterys muštų? Fizinė jėga visada vyrų pusėje, bet dažnuose namuose moterys tris kampus turi laikyti, o kartais ir visus keturis. Kad daugiau rūpintųsi namais, o ne malonumais, gal ir gyventų ilgiau. Juk darbas - gyvenimo druska, neleidžianti sugesti.
tendencingas lezbijieciu-feminisciu fronto straipsnis. Bando paveikti visuomene, skaldyk ir valdyk. Gal but...taciau daugybe zmoniu turi savo nuomone
tik jau nereikia lia lia... kaip mane uzknisa tie feminisciu verkimai ir nusipezejimai. Mat galerijoje joms per mazai nuogu vyru:))) Tai imkit i rankas teptuka ir pirmyn. Kodel jos moka tik reikalauti, o neiesko dialogo su vyrais.
Jau uztenka gal mums ir vakaru patirties su pagimdytomis monstremis supervyremis. Ir man (bei daugumai tikru vyru) yra zymiai artimiau rimtos ir savimi pasitikincios merginos nei kokia fifa is kelio i zvaigzdes.
Jau uztenka gal mums ir vakaru patirties su pagimdytomis monstremis supervyremis. Ir man (bei daugumai tikru vyru) yra zymiai artimiau rimtos ir savimi pasitikincios merginos nei kokia fifa is kelio i zvaigzdes.
Nereklamuok visur savo prastos knygos, nusibodo.
Visus acakymus Balockaite gali gauti E.Katano knygoje "moterys ir meiluziai".:)
O kuo lietuvių vyrų vyriškumas skiriasi nuo kitų tautų vyrų? Gal kas kokių pastebėjimų turit?
"Bet, kaip toj Valinsko dainoj, "o kas ims tas gerąsias", juk rimtos šiuo bent metu nėra paklausios." rašo komentatorė prieš mane. o vyrų kas nors klausė? ar tik vadovaujamės dar vienu kažkada kažkieno išsakytu lozungu?
kaip sako liaudies išmintis:
labiausia pasijunti vyru kai gauni į kiaušinius.
kaip sako liaudies išmintis:
labiausia pasijunti vyru kai gauni į kiaušinius.
Pablo Nerudos poezijoje tokį sakinį aptikau:"Vyras ir moteris - peilis ir duona balta". Tas lyčių priešiškumas amžinas. Jį pati gamta sukūrė. Lietuvoje jis ypač ryškus, ir to literatūroje aprašomo moters išaukštinimo mes kaip ir nepastebime. Priešingai. Žvilgterkit retkarčiais "Bėdų turgų"(gal ir paaukoti kiek susimylėsit): mušamos, ujamos, varomos iš namų girtų savo vyrų moterys gimdo nuo tų pačių vyrų po tris, penkis, šešis vaikus. Tai gal labai išpopuliarėjęs sadomazochizmas? Manyčiau, kad toms moterims irgi taip patinka, tik kad va paskui tuos vaikus kažkaip maitinti reikia visa bėda. Bet čia,atseit, jau valstybės ir mūsų visų reikalas. Ką darysi, moterų kaina maža ir kokybė jos turi būti ypatinga, nes jų Lietuvoje yra perteklius. O gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, ir jeigu moteris yra tik sekso reikmuo, tai kaip ir visoms kitoms prekėms ir paslaugoms, jai taip pat galioja tie patys rinkos dėsniai. Labai gaila, kad taip yra. Pati auginu dvi dukras, norėčiau, kad jos būtų rimtos mergaitės, kada nors įgytų specialybę, gautų darbą, turėtų geras šeimas. Bet, kaip toj Valinsko dainoj, "o kas ims tas gerąsias", juk rimtos šiuo bent metu nėra paklausios. Viskas dėl vyrų sukurtų reikalavimų. Jų tokie poreikiai, jie ne protu vadovaujasi, juos valdo na žinot ir patys kas, nenoriu to organo pavadinimo taip viešai rašyti. Pažiūrėkit į turtingus Lietuvos vyrus: kas keleri metai - vis kita moteris. 15, 18, 25 metais jaunesnė. Ir odės joms giedamos neilgai: tol. kol atsiranda jaunesnė ir gražesnė medžiotoja. O visos ne ypatingai gražios lietuvės, vargsta kasdieninį vargelį ir tiek. Nei joms posmų gražių, nei joms dovanų brangių, nei joms didelės meilės. Dėkui Dievui, jei dar mušti negauna ar nėra psichologiškai traumuojamos. Tokia tad realybė. Ačiū autorei už drąsą paviešinti nepatrauklią realybę.
Riteriai ir mūzos