prisijuokiau. eikit geriau ir pasakokit savo auditorijai runkeliams ir buduliams apie tiesioginę demokratiją, kurioje nebus vagių, nebus valdžios, nebus problemų, kančių ir skurdo. manrodos, kad jie tokius tiesioginės demokratijos apaštalus kaip brunoną uždubasytų bambaliais. cirkininkai iš prisvilusio tijatro

aciu musu kulturos darbininkams c&p, superinis tekstas

Tiesioginė demokratija įmanoma, bet ar bus tų, kurie dalyvaus? Be to, daug geriau būtų, jeigu tiesioginė demokratija būtų plėtojama savivaldoje, kai bus reformuotos apskritys į regionus. Gal tada, miesteliuose, ir pamatysime tokį reiškinį. Bet bėda tame, kad lietuvis viską meta, kai yra patenkinami jo norai. Štai, pavyzdžiui, pagaliau kažkas bando įgyvendinti švietimo reformą. Anksčiau, kai ji buvo vilkinama, visi pykdavo. Dabar, aki ji įgyvendinama - irgi pykstama. Niekada nebus gerai.

Lietuviskas idealas "auginti bulves ir sviestis parapijos namuose" nenaujas.
Matysime, kaip susiklostys CP likimas.

literatai imasi tokių temu, pats laikas kelti riaušes, nes jau nervai neišlaiko tokių blevyzgų

Vai vai, debilizmas nepagydomas. O Kaspariukas galėtų ant savęs priimti Nidą Vasiliauskaitį ir kaip tankas pralaužti policiją, saugančią Seimą. Tarp ir matau: Kaspars - kriu-kriu, ant jo Nidas, galėtų dar skydą su A raidę užsidėti. Ot gerai būtų.

vakar LNK anonsas apie Nekviestą meilę, berods. Seniai taip liūdna nebuvo, kai aktorių vaidmenis žmonės (siūlomos "tiesioginės demokratijos" subjektai) sutapatina su tikru aktorių gyvenimu. Čia ir bėda, kad dauguma balsuotojų gyvena televizijose, ne realiame gyvenime. ir nesvarbu, kokia ta demokratija- tiesioginė ar atstovaujama, rezultatai bus panašūs. Nors atstovaujama demokratija suteikia realią galimybę savanaudiškų sprendimų, bet tuo pačiu užkerta kelią minios šėlsmui.
Beje, atsisakius vertybių, minia gali pasmerkt myriop ir pačius šitų idėjų autorius, taip sakant pilnai pasinaudoti "tiesiogine demokratija". Istorijoje tai jau buvo- sąžinė tai chimera, proletariato diktatūra ir pan.
O su paskutinėm pastraipom negaliu nesutikti. o ar "atsibus vieną gražią dieną", kai nereikės valdžios- nesukim per daug sau galvos- praeis ne metai ir ne dešimtmečiai- o tikrai steikim alternatyvias struktūras.

Akivaizdžiai aiškėja visuomenės pasidalinimas į dvi stovyklas: konservatorius ir reformatorius. Tokie seni perdylos, kaip Jonušys, Babilius ir Iškauskas, tuščiai peza ir siekia išlaikyti status quo, o jauni patrakėliai CP, kaip nekeista, siūlo drąsius, bet konstruktyvius žmonių bendrabūvio keitimo būdus.

O, vel Castor&Polux grizo. Puikus straipsnis, aciu.
Is dalies su Petriuko komentaru sutinku, kad visa esme yra paskutiniuose pastraipose.
Bet likes tekstas irgi labai reikalingas. Kaip supratau, pries pasakydami esmine minti, autoriai nori emocishkai paveikti skaitytoja. Norint sukelti (nepabijosiu to zodzio) revoliucija visuomenes valdyme, pradzioj reikia sukelti revoliucija atskiro zmogaus samoneje. Kad jis tvirtai galetu, pasakyti: "As esu Zmogus! O ne rinkinys draudimu, kompleksu ir apribojimu, kuriuos man kisha visos valdzios institucijos!" Itariu i tai pirma teksto dalis ir yra orientuota.

"Todėl mums atviras kitas kelias – kurti tiesioginę demokratiją. Neskubant, pamažėle patiems kurti alternatyvias savivaldos struktūras – savišalpos kasas, gyventojų bendrijas, turgaus kooperatyvus, savišvietos būrelius ir pan. Tokioms savanoriškoms, iš apačios besikuriančioms struktūroms sustiprėjus, valdžia vieną gražią dieną pabus ir pamatys, kad ji niekam nebereikalinga – visuomenė kuo puikiausiai egzistuoja ir be jos."

Va šiam dalykui ir reikėjo daugiau dėmesio skirti, o ne demagogijoms budulių ir nebudulių tema :)
Daug gerų minčių, bet kai kur (dažnai esminėse vietose) perlankstyta, bandyta pasakyti, kad juoda tai pilka, o balta - rūžava :)