Turto prievartavimu kaltinto, bet išteisinto Kauno nusikaltėlių pasaulio šulo 51 metų Henriko Daktaro bendrai 32 metų Nerijus Subačius ir 40 metų Paulius Urbštonaitis nuteisti kalėti dėl turto prievartavimo. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį ir skyrė įkalinimo bausmes, todėl jie artimiausiu metu turėtų būti pasodinti į koloniją.
Apeliacinis teismas N. Subačiui skyrė 3 su puse metų laisvės atėmimo bausmę, o P. Urbštonaičiui - 3 metus. Vilniaus apygardos teismas vyriškius buvo pripažinęs kaltais tik dėl savavaldžiavimo, tačiau apeliacinį Generalinės prokuratūros skundą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad jų padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti traktuojamos kaip turto prievartavimas.
Apygardos teismas N.Subačiui buvo skyręs 3 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjęs 2 metams. P.Urbštonaičiui buvo skirta švelnesnė bausmė - 2 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo, jos vykdymas atidėtas 3 metams. Vyriškiai prieš metus buvo paleisti teismo salėje.
Baudžiamojoje byloje kaltinimai buvo pateikti ir H. Daktarui, tačiau teisme prokuratūra pakeitė savo poziciją ir nusprendė nesiūlyti jį nuteisti.
Baudžiamąją bylą dėl bendrovės "Šuolis" 35 metų direktoriaus Vaido Miklaševičiaus turto prievartavimo Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros pareigūnai pradėjo tirti prieš keletą metų, kai į juos kreipęsis verslininkas pareiškė, jog jį reketuojantys Kauno nusikaltėliai sudegino tris automobilius. V. Miklaševičius pareiškimą atsisakė rašyti, tačiau sutiko su pareigūnais bendradarbiauti.
Automobilių alyvos ir tepalų prekyba užsiimančios bendrovės "Šuolis" vadovas pasakojo, kad N. Subačių ir P. Urbštonaitį jis pažinojęs nuo vaikystės. Pasak verslininko, pastaruoju metu P. Urbštonaitis ėmė vis dažniau užeiti pas jį į darbą. Jam buvo aiškinama, kad šis turi daug pinigų, o jo bute Gedimino gatvėje yra sudėti plastikiniai langai, kondicionieriai.
2004-ųjų kovo pabaigoje V. Miklaševičiui paskambinęs N. Subačius pasiūlė susitikti verslo reikalais. Nors verslininkas anksčiau su juo neturėjo finansinių sandorių, į susitikimą, vykusį H. Daktaro motinai priklausančiame bare, atvažiavo. Pasak V. Miklaševičiaus, prie įėjimo jį pasitiko ne tik N. Subačius, bet ir H. Daktaras. Užsidarę H. Daktaro kambaryje vyrai ėmė aptarinėti "verslo" reikalus. N. Subačius verslininkui aiškino, kad šis gerai gyvena, gauna nemažai pinigų už Kauno centre išnuomotą butą ir apskritai "vos ne ant pinigų miega". Po šių žodžių N. Subačius pareiškė, kad pinigus už nuomą turėtų atiduoti, nes jie, "Kauno berniukai", būtent šį butą "ištraukė". Mat kai 1995-aisiais V. Miklaševičius buvo sulaikytas taikant Prevencinį įstatymą, N. Subačius ir bendrai neva apsaugoję V. Miklaševičiaus močiutę Joaną Čiupienę. Jo teigimu, Senamiesčio nusikalstamų struktūrų atstovai iš senolės ketino butą atimti.
Už "ištrauktą" butą N. Subačius pareikalavo sumokėti 100 000 litų - pusę to, kiek gautų jį pardavęs. "Tu gerai gyveni, esi verslininkas, turi pinigų, todėl turi mums, "brodiagoms", padėti", - V. Miklaševičiui sakė N. Subačius. "Dabar ne 1990-ieji, aš niekam neskolingas, todėl tikrai niekam neketinu mokėti", - V. Miklaševičius ėmė aiškinti, kad jau baigėsi tie laikai, kai H.Daktaras ir jo patikėtiniai "valdė" Kauną.
Šie V. Miklaševičiaus žodžiai įsiutino reketininkus.
Bendrovės "Šuolis" vadovas teigė, kad "berniukai" nuolat sukiojosi prie jo namų. Dar kartą susitikęs su N. Subačiumi verslininkas išgirdo, kad jeigu nemokės pinigų, bus nužudytas. "Gali kreiptis kur nori, mes nieko nebijome, o tave paprasčiausiai "dėsiu į vietą" ir išvažiuosiu į Ameriką", - teigė N. Subačius.
Po kelių dienų nenustatyti asmenys V. Miklaševičiui išdaužė automobilio langą, o dar vėliau - užpuolė, kai jis po lauką išvedė pasivaikščioti šunį. Teroras tuo nesibaigė - netrukus verslininkas buvo užpultas su metaliniais strypais. Balandžio 16-osios naktį buvo sudeginti du jo bendrovei priklausantys bei jo asmeninis automobilis.
V. Miklaševičius teigė manęs, kad H. Daktaro "gavrikai" (patikėtiniai) jį paliko ramybėje, nes porą mėnesių iš jų negavo jokių žinių. Tačiau kai rugpjūčio viduryje jam paskambinęs P. Urbštonaitis vėl pasiūlė susitikti ir pasikalbėti apie verslo reikalus, verslininkas įtarė, kad jo bėdos dar nesibaigė. Susitikusiam vyriškiui buvo grasinama, jei šis nesumokės pinigų, turės atiduoti butą. "Jei ne tu, tai tavo žmona butą atiduos", - tikino P. Urbštonaitis.
