Jaunutis OPTIMISTAS
O Lietuvoje gyvenimas - vis geryn ir geryn. Net ir oras paskutiniu metu tikrai toks, koks ir turėtų būti sausio vidury. Iš dangaus nuolat žeria tokį baltą sniegą, kad turi užsidėti tamsius akinius, nes nušvitus saulei labai akina. Tamsūs akiniai padeda ir žiūrint į Lietuvos saugumo bei dalies Seimo užvirtą košę. Ta košė tokia bjauri, kad nesinori į ją nė žiūrėti, o apie ragavimą negali būti nė kalbos. Atrodo, išsirinkome jauną, mokytą, pasiruošusį kovoti su mafija ir visomis negerovėmis prezidentą, bet jau pirmieji jo žingsniai daug kam nepatiko. Ir kaip patiks - prezidentas pareikalavo, kad būtų kuo skubiau baigta Mažeikių "Naftos" pardavimo byla, užkūrė pirtį žemės prisigrobusiems valdininkams, atleido iš darbo susikompromitavusius teisėjus. Iki šiol abu prezidentai teigė, kad jų galios labai ribotos ir jie su Vyriausybe tik vykdo bei formuoja užsienio politiką. Prezidentas turėjo būti tik geras diplomatas, vesti derybas, reprezentuoti šalį. R. Paksas nuo pat pirmųjų dienų buvo kitoks: nesitaikstantis su trūkumais, tiesus ir atviras. Ir jau nuo pirmųjų prezidentavimo dienų dėl to nukentėjo. Pagerbė jį gydžiusią gruzinę. Pasielgė kaip normalus žmogus, dėkingas už pagalbą. O koks triukšmas kilo! O juk pas tą pačią L. Lolišvili gydėsi ir A. Brazauskas, ir V. Landsbergis, ir kiti aukšti pareigūnai, bet šie gudriai apie tai nutylėjo. O R. Paksas dėl to paties buvo sumaišytas su žemėmis tuoj po inauguracijos. Tuoj po inauguracijos - nelaukiant nė įprastų nekritikuotinų pirmųjų 100 dienų - prasidėjo ir kitokių dėmių ieškojimas ant prezidento munduro. Iki gegužės 11-osios referendumo, kol nubalsavome už tai, kad einame į Europos Sąjungą, prezidento oponentai tylėjo sukandę dantis. Prasidėjo susikirtimai su Užsienio reikalų ministerija, su politiniu elitu. Kaip vaizdžiai pasakė Nepriklausomybės akto signataras Egidijus Bičkauskas, R. Paksas buvo ne iš tos smėlio dėžės ir elitui netiko. Kantrybė priešininkams trūko, kai prezidentas saugumo vadui Mečislovui Laurinkui išrašė bilietą į Ispaniją, o į vado postą pasiūlė jauną, principingą Lietuvos kariuomenės karininką. Elitas saugumo vado poste norėjo matyti savą, išbandytą žmogų. Nepavykus metė J. Borisovo kortą. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pilietybė išimties tvarka apskritai negali būti teikiama. Tai kur buvo tas Konstitucinis Teismas su savo labai protingais teisėjais, kai prezidentas A. Brazauskas pilietybę išimties tvarka suteikė 27, o V. Adamkus - 21 asmeniui? Visi jie turėtos pilietybės jau buvo netekę. Konstitucinis Teismas nesuteikia galimybės abejoti jo sprendimais, tad jis, aišku, teisus. Bet iki šiol jo priimti sprendimai atgaline data negaliodavo ir veikdavo nuo tos dienos, kai priimtas sprendimas. Su J. Borisovu viskas kitaip. Atėmė pilietybę ir dar, aiškiai kerštaudami R. Paksui, jau kiti valdininkai nusprendė neduoti leidimo J. Borisovui gyventi Lietuvoje. Tai kur dėtis žmogui, kuris nuo 6 metų Lietuvoje? Čia jo žmona, vaikai, visas turtas.
Praėjusi savaitė parodė, kad dalis žmonių jau praregi ir paksininkų gretos didėja. Televizijoje atsirado laidų ("Televizijos tyrimų taryba", "Korida"), kuriose ramiai leidžiama pasisakyti ir prezidento rėmėjams. Kai tai daroma be isterijos, žiūrovų balsavimo rezultatai visada būna R. Pakso naudai. Smėlio dėžė, kurioje žaidžia elitas, yra nedidelė, o R. Paksas žaidžia ne dėžėje, bet smėlio karjere. Dėžėje jo rėmėjai netilptų. Prezidentas, kalbėdamas TTT laidoje, įžvelgė ir pozityvias skandalo puses bei prognozavo, kad Lietuva po šių įvykių liks labiau apsivaliusi. "Kaukės yra nuimtos, yra aiškūs visi žaidėjai", - kalbėjo R. Paksas. Jau po poros dienų turėjome progos įsitikinti, kad tai tiesa. Save demaskavo Kauno vadovai. Tai, kad prezidentui atvykus į Kauną jie nedrįso su juo susitikti, tik parodė, kad Kauno meras negerbia ne tiek prezidento, kiek valstybės. Ir, aišku, savęs. Protingi žmonės, matydami, kad apkalta jau žlugusi, turėtų šlietis arčiau prezidento, o ne bėgti nuo jo. O kad iš apkaltos išeis šnipštas, aišku ir kurčiam, ir aklam. Jau patys apkaltos kėlėjai kalba apie atsitraukimą, apie apkaltos punktų sumažinimą.
Beje, prezidentas ėmė taupyti valstybės lėšas. Advokatus apkaltai jis samdo už savo pinigus, sumažino ir savo patarėjų skaičių. Ir dar - prezidentas visiems aiškino, kad pagal tarptautinę teisę diplomatinė izoliacija taikoma pagal tarptautinės bendruomenės sutarimą. Tarp tokių valstybių - Šiaurės Korėja, Libija. Apie Lietuvos diplomatinę izoliaciją kalba tik R. Pakso priešininkai.
