Jei egzistuoja Vidaus reikalų ministerija, egzistuoja ir nusikalstamumas! Arba atvirkščiai - jei yra nusikalstamumas, be Vidaus reikalų ministerijos neišsiversime!
Dabar šalyje vidutiniškai pavojingiausia išeiti iš namų vakare, be penkiolikos aštuonios. Vidutiniškai. Didžiuosiuose miestuose ir be dvidešimt aštuonios išeiti pavojinga... be ginklo. O mažuose miesteliuose ir kaimuose geriausia turėti ginklą ir sėdėti namuose.
Dabar pavyko nusikalstamumą stabilizuoti. Net kai pasuko laikrodžius vieną valandą į priekį, manė, kad pavojinga bus į gatvę išeiti nuo be penkiolikos devynios. Tačiau vien apiplėšimai prasideda nuo be penkiolikos aštuonios. Tai gerai.
Gerokai sumažintas senovinis nusikalstamumas, ypač pagal straipsnius "Išžaginimas iškreipta forma" ir "Išžaginimas visuomenei priimtinomis formomis".
Ypatingą nerimą kelia neprižiūrimų vaikų nusikalstamumas ir organizuotas nusikalstamumas aukštuose valdžios sluoksniuose. Todėl, kad nei vieni, nei kiti už save neatsako.
Ar būna neatskleistų, neišaiškintų nusikaltimų? Prisipažinsiu sąžiningai. Būna. Štai pavyzdys. Vienas aukštas pareigas užimantis valdininkas iššvaisto didžiulę valstybinių pinigų sumą. Kas įdomiausia - pinigus jis iššvaisto mūsų šalyje, o randami jie Šveicarijos banke. Užsikabinti nėra už ko. Bet būna ir atvirkščiai. Mūsų specialistai randa išeitį net iš beviltiškiausios padėties.
Pavyzdys. Vyksta "įstatymiškų" vagių susirinkimas. Į tribūną išeina valdžios atstovas. Šūvis. Lavoną išveža, paskui iš lėktuvo jį išmeta virš gūdžiausios girios. O kitą dieną mes jį surandame. Visai netoli mūsų ministerijos. Ūgis, amžius, lytis - nesutampa. Bet mes įrodėme, jog tai kaip tik to valdžios atstovo palaikai.
Dirbame sudėtingomis sąlygomis. Buvo atvejis - vidury baltos dienos nušovė bankininką. Žudiką sulaikėme nusikaltimo vietoje. Jis sako:
- Tai užsakyta žmogžudystė!
Žinoma, jį paleidome. Vis vien užsakytos žmogžudystės neišaiškinamos... Nėra įrodymų.
T. y. žinome, kas, kada, kur, turime pirštų atspaudus, slaptos kameros nufilmuotą medžiagą, liudytojus, o įrodyti negalime nieko. Žinome - visi siūlų galai veda... į viršų. Žinome, pas ką. Pavardėmis. Jūs juos irgi žinote.
Prezidentas reikalauja pateikti įrodymų. Įrodymų nėra.
Trumpiau tariant, vieni su nusikalstamumu nesusidorosime, reikalinga visuomenės parama. Keletas pavyzdžių: Petras Petraitis, amžiną jam atilsį, minutėlę pastovėjo prie stendo "Jų ieško policija", atsisuka - o jie visi čia. Jam blogai - širdies smūgis ištiko.
Marija Pagirienė, amžiną jai atilsį, pamatė, kaip naktį du šešėliai (kaukazietiškos išvaizdos) laužiasi į parduotuvę. Paskambino mums. Po trijų sekundžių!.. Jie ten nieko pagrobti nespėjo, nes mes lyg sniego lavina užgriuvome. Suimti nieko nesuėmėme, jie paspruko požeminiu tuneliu. Jis ten turėtų būti, bet mes kol kas neradom.
Balys Baliūnas, amžiną jam atilsį, pademonstravo pilietinį patriotizmą ir paskambino policijai vos tik pastebėjęs, kad nuvairuotas jo automobilis. Po mirties jis apdovanotas vardiniu laikrodžiu.
Kolektyvinį žygdarbį atliko: Jonaitis, amžiną atilsį, Trumpauskas, amžiną atilsį, Plačiauskas, amžiną atilsį, Ilgauskas, amžiną atilsį... Iš viso dvylika žmonių. Mėgino turguje pardavėjams grąžinti nekokybiškas prekes.
Be visuomenės mes kaip be rankų! Mes prašome visų!.. Tebus jums lengva žemelė, padėkite!
Ir dar kreipiamės į rėmėjus. Be rėmėjų mes kaip be galvos. Reikalingi mobilieji telefonai, automobiliai, ginklai, nes mes be jų - kaip be kojų.
O be galvos, be rankų, be kojų kaip dirbti?
