Sigitas STASAITIS
Žinia, jog 25 Lietuvos kariai, tarnaujantys tarptautiniuose taikos palaikymo daliniuose buvusioje Jugoslavijoje, parskrenda namo atostogų, sujudino Šiaulių žurnalistus - sužinota, jog 10 jų parvyksta iš Kosovo, kur nuo NATO pajėgų primėtyto radioaktyviojo urano žuvo keli Italijos kariai. Ne visi sugrįžėliai panoro bendrauti su žurnalistais, tačiau drąsesnieji papasakojo daug įdomaus: kodėl visų šalių taikdariai misijoje skaistūs lyg kunigai ir net per gimtadienius negeria degtinės, kaip Lietuvos kariai atkeršijo amerikiečiams už mūsų krepšininkų pralaimėjimą Sidnėjuje.
Vakare, sutemus ir pustant, turbosraigtinis lėktuvas grakščiai nutūpė Zoknių oro uoste ant specialiai atitirpdyto pakilimo tako. 25 kariai išsiropštė per nuleistą krovinių liuką ir išsirikiavę sulipo į autobusą. Savo išsipūtusius krepšius bei kuprines parodę muitininkams, vyrai netrukus jau glėbesčiavosi su nekantraujančiais artimaisiais.
Žurnalistai karius apspito oro uosto keleivių terminale. Visų laikraščių ir televizijų reporterius labiausiai domino, kaip jaučiasi kariai, tarnaujantys Kosove - bombarduodamos karštakošius serbus NATO pajėgos ten panaudojo radioaktyviąsias medžiagas, nuo kurių, žinia, pačios ir nukentėjo.
Kol žurnalistai lakstė nuo vieno sugrįžėlio prie kito kaišiodami mikrofonus ir spragsėdami fotoaparatais, paaiškėjo, jog visi 10 taikdarių, parskridusių iš Kosovo, patyliukais dingę - vyrai, matyt, buvo iš anksto susitarę su žurnalistais nebendrauti.
Nedaug trūko, kad būtų pasprukę ir likusieji 15 karių, tarnaujančių Baltijos šalių batalione Bosnijoje ir Hercegovinoje. Vis dėlto kelis kariūnus, kurių nepasitiko artimieji, žurnalistams pavyko užspeisti į kampą ir nutaisius rimtus veidus apipilti labai protingais klausimais. Kariai atsakinėjo įsitempę, tokiais pat rūsčiais veidais, ilgai rinkdamiesi žodžius. Jie sakė, jog žurnalistai sugeba neatsargiai leptelėtą sakinį paversti oficialiu pareiškimu. Tuo ypač piktinosi vienas labai protingo veido kapitonas iš Visagino.
"Akistatos" korespondentas palaukė, kol "protingi" klausimai išseko, ir su kariais pakalbėjo be diktofonų ir kamerų. Taikdarių veiduose atsirado šypsenos, jie pagaliau prakalbo kaip žmonės.
- Ar jums neatrodo, jog Kosove radiacijos pavojus yra išpūstas? - juokėsi vyrai. - Na, Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur mes tarnaujame, urano niekas neprimėtė. Kolegos iš Kosovo pasakytų, bet jie visi nuo jūsų pabėgo. Žinia, nuo radiacijos iškrenta plaukai bei dantys. Reikėjo "kosoviečius" papešioti už ševeliūrų, pažiūrėti į dantis, ir būtumėte patys įsitikinę.
Norėdamas tai patikrinti, korespondentas pažvelgė į daugiausia besijuokusio taikdario - vyresniojo seržanto Jono iš Ruklos - burną. Nors karys Jonas Bosnijoje jau trečią kartą, tačiau burnoje dantų netrūko, o keli net blizgėjo auksu. Apie tai paklaustas Jonas kvatodamas paaiškino, jog auksas ne serbų ir ne musulmonų, o Lietuvos stomatologų.
Pasak karių, jiems Bosnijoje tarnauti nesunku, nes vietinių gyventojų mentalitetas labai panašus į lietuvių: bosniai tokie pat mėgėjai paverkšlenti, kirsti svetimą mišką, o gavę labdaros - aptingti. Tik vietiniai musulmonai jokių taikdarių nemyli, plūstasi, mėtosi akmenimis ir labai mėgsta aplinkinius bauginti šaudydami serijomis į orą. Vis dėlto kariai sakėsi pavojaus svečioje šalyje nejaučią, tačiau budrumo neprarandą. Už tai vietiniai serbai taikdarius pasitinka labai draugiškai, vis vilioja kartu išgerti slyvų degtinės - slivovicos. Su serbų merginomis dar sunkiau. Pasak karių, karštos ir gražios pietietės lietuvaičius tiesiog akimis nurenginėja. Musulmonės irgi neblogos, tačiau santūresnės - joms vilioti kitatikius draudžia Koranas. Deja, ragauti degtinę ir myluotis su vietinėms gražuolėmis kariams (nesvarbu, kurios šalies) kuo griežčiausiai uždrausta. Bet kokį taikdario meilės ryšį su vietine mergina priešiškai nusiteikusi bendruomenė gali panaudoti - sukelti naują nacionalinį konfliktą, kuris pasibaigtų eilinėmis žudynėmis. Alkoholio kariams leidžiama išgerti taip pat tik simboliškai: skardinę - dvi alaus. Kariūnai po miestų aludes nesitranko, alų dažniausiai gurkšnoja savo kuopos bare. Apsiperkama taip pat taikdarių parduotuvėje, kur, pasak parvykėlių, viskas gana pigu. Kiek gauna atlyginimo, nė vienas kariūnas nepasakė - gal kad Lietuvos kolegoms nekiltų pavydas?
Visi sugrįžėliai prieš kameras ir diktofonus kalbėjo, jog kitų valstybių taikdariai labai draugiški. Vėliau, kalbantis neoficialiai, kariūnai prasitarė, jog kariai iš turtingųjų Vakarų valstybių yra kiek užrietę nosis ir jaučiasi pranašesni. Kai Sidnėjuje Lietuvos krepšinio komanda tik per plauką nesumušė amerikiečių, mūsų vyrai nutarė klaidą ištaisyti ir susikauti aikštelėje iškvietė taikdarius iš JAV.
- Žaidėme trys prieš tris, - kvatojo seržantas Artūras iš Vilniaus, JAV karius skirstantis į amerikiečius ir negrus. - Iš pradžių jų pusei atstovavo du amerikiečiai ir negras, vėliau trys negrai.
Artūro pasakojimu, du kartus sumušti, trečią kartą kautis amerikiečiai atsisakė, ėmė kaltinti... netikusį kamuolį.
Parskridėliai atostogaus apie dekadą ir turi teisę ignoruoti tiek blaivybę, tiek skaistumą. Per tą laiką sugrįžėlių iš Kosovo šlapimą ištirs specialistai, kurie, duokdie, ten ras amoniako, o ne urano. Po to kariūnai vėl skris į buvusią Jugoslaviją prižiūrėti, kad katalikai su musulmonais nesipeštų. Taikdariai įsitikinę, jog vietiniai gyventojai dar ilgus metus nenusiteikę taikytis. Mūsų rinktiniams kareivėliams taikos labui vėl teks penkis mėnesius apsieiti be degtinės, o su merginomis bendrauti nebent internetu.
