Remigijus RAINYS
Anykščių rajono, Kavarsko miestelio gyventojai mėgsta pajuokauti, kad nors jų Kavarskas - vos blusos dydžio, tačiau įvykių jame tarsi Londone. Pastaruoju metu visi tebeaptarinėja keistą anksčiau traktorininku dirbusio Juliaus Maldžiaus (59 m.) mirtį, kurią jo žmona Vladislava (63 m.) nuo visų slėpė net pusantro mėnesio.
Saldžioji porelė
Dar neseniai Julių ir Vladą kavarskiečiai, puikiai pažįstantys vienas kitą, pravardžiavo "saldžiąja porele Twix" arba "Zirzinu ir untele". Mat sutuoktiniai niekuomet nesiskirdavo ir visur vaikščiodavo kartu. Iki pensijos Vlada dirbo "auklyte" vietos vaikų darželyje, kur buvo labai mėgiama ir mažylių, ir jų tėvelių. Prieš keletą metų, išleisdami į pensiją bendradarbiai negailėjo gerų žodžių tvarkingai ir švariai moteriškei, negalėdami net įsivaizduoti kaip greitai ji degraduos.
Julius išgėrinėti pradėjo, kai dėl etatų mažinimo neteko kelininko darbo, o kito - susirasti nepavyko. Tarpusavyje niekuomet nesipykdavusi pora pardavė savo butą ir pagrindinėje Kavarsko gatvėje nusipirko nedidelį, tačiau tvarkingą namelį su sklypeliu žemės daržui. Sutuoktiniai vaikų neturėjo, tad namelyje apsigyveno drauge su Vlados mama. Pradžioje visiems užteko abiejų moterų gaunamų pensijų ir Juliaus atsitiktinių uždarbių. Retkarčiais iš septynių vaikų šeimos kilusį Julių maisto produktais paremdavo broliai ar seserys ir Pienionių kaime gyvenanti per aštuoniasdešimtmetį perkopusi jo motina Ona.
Vis dažniau drauge su vyru skanauti stiprų alų Vlada pradėjo, kai mirė jos mama, o galutinai į girtavimo liūną porelė įkrito, kai paminėjo Vlados mamos mirties metines. Maldžių kaimynai jau buvo pripratę prie nuolat besikartojančio ritualo: vos atsidarydavo Kavarsko barai ar pilstomu alumi prekiaujančios parduotuvės, iš namelio Vaižganto gatvėje išeidavo Julius ir pasukdavo kažkurio link. Iš paskos per du žingsnius atsilikusi tipendavo Vlada. Pasirinktame bare ar parduotuvėje sutuoktiniai išgerdavo po vieną bokalą paties pigiausio, apie litą tekainuojančio 8,5 laipsnių stiprumo "Gintarinės putos" ar "Puntuko" alaus ir užsipildę su savim atsineštą dvilitrinį plastmasinį "bambalį" tokia pačia tvarka patraukdavo namo. Kitoje gatvės pusėje su šeima gyvenanti Regina Giedraitienė tikino, kad vos sugrįžę Julius ir Vlada kabliu užsikabindavo laukujas namelio duris ir vidun nieko neįsileisdavo. Namelio langai, iš kurių net vasarą nebuvo išimami dvigubi stikliniai rėmai, nuolat buvo uždangstyti užuolaidomis, todėl kas viduje dėjosi, niekas nežinojo. Sutuoktiniai lauke pasirodydavo tik tuomet, kai pasibaigdavo alus ar cigaretės ir vėl vorele patraukdavo įprastiniu maršrutu. Kartais Julius parkrisdavo ir tuomet Vlada rūpestingai tupinėdavo apie vyrą mėgindama jį pakelti. Sutuoktiniai pastebimai silpo, nes alų jie užkąsdavo tik duona ir retkarčiais nusiperkama silke ar žuvies teftelių konservais. Vlada tikino, kad savo daržo dirbti neapsimoka, tad svogūnų laiškų pasiskindavo ar kokią morką išsiraudavo iš kaimyno lysvės.
Kur dingo Julius?
Beveik prieš du mėnesius į įprastą "trasą" Vlada pradėjo vaikščioti viena, todėl žmonės tuoj pradėjo domėtis, kur gi dingo Julius. Moteris visiems pažįstamiems atsakinėjo skirtingai. Vieniems teigė, kad vyras susirgo ir guli Anykščių ligoninėje, kitiems - kad Julius išvažiavo pagyventi pas mamą ir padėti broliui lauko darbuose. Dar kažkam nuolat apsvaigusi Vlada porino, kad vyras kažkur susirado darbą ir sugrįš tik rudenį. Tokios kalbos pasiekė ir jau seniai su Vlada besibičiuliaujančią Marytę Kalinovą. Kai Vlada išėjo į pensiją, Marytė sunkiai besiverčiančią draugę kartais paremdavo savo darže užaugintomis daržovėmis ar uogomis. Pastaruoju metu Vlada jai nuolat teigė, kad Julius gulinėja namuose, tad moteris nusprendė įsitikinti tuo pati. Pririnkusi krepšelį bulvių Marytė nusileido į pakalnėje esančius Maldžių namus. Įėjusi į vidų moteris iš karto pajuto puvėsių kvapą ir išvydo spiečiumi skraidančias didžiules muses. Paklaususi, ar yra kas namie, moteris pravėrė J. Maldžiaus kambario duris ir pamatė, kad lovoje kažkas guli. Manydama, kad tai šeimininkas, Marytė kilstelėjo apklotą ir paklausė:
- Juliau, kurgi Marytė?
Ir tuomet išvydo ištinusį ir pajuodusį lovoje gulėjusio vyriškio veidą. Vlados niekur nesimatė, todėl moteris nubėgo pas kitoje gatvės pusėje gyvenančią Reginą. Netrukus Reginos dukra Eglė jau kvietė specialiąsias tarnybas, kurios gerokai apgedusio negyvėlio kūną išvežė ekspertams.
Nesuprato, kad negyvas
Pirminės apklausos metu vis neišsipagiriojanti Vlada pareigūnams teigė ilgai nesupratusi, jog vyras jau nebegyvas. Jie miegodavo atskiruose kambariuose, todėl, kai rytais ji praverdavo Juliaus kambario duris ir jis šaukiamas neatsiliepdavo, tai moteris, esą manydavo, kad vyras dar neišblaivėjo bei miega, todėl patraukdavo savo keliais. Vlada tikino, kad yrančio kūno kvapo nejutusi, nors jį užuodė daugiau nei prieš mėnesį pensiją jai atnešusi paštininkė. Tiesa, pastaroji tuomet pamanė, kad dvokia kupinas šiukšlių kibiras. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad J. Maldžius maždaug prieš pusantro mėnesio mirė nesmurtine mirtimi, todėl pareigūnai jo žmonai jokių įtarimų nepareiškė. Gerokai suirusį velionio kūną jo artimieji laidoti vežė tiesiai po ekspertizės, nes karsto atidengti jau buvo neįmanoma. Kelioms moterims, kurios padėjo iškuopti apleistą ir prišnerkštą Vlados namelį, pastaroji prisipažino, jog kai rado Julių nebegyvą, dar nebuvo gavusi pensijos, tad neturėjo pinigų jo laidotuvėms. Vėliau ji tylėjo nes, esą, bijojusi galimų Juliaus giminių priekaištų. Tačiau kaimynės spėja, kad aptikusi nebegyvą Julių Vlada pirmiausiai nuskubėjo "pataisyti sveikatą", o vėliau jį pamiršo. Savo įpročių neatsisakiusi V. Maldžiuvienė, bendraudama su jos namelį tvarkančiomis ir sienas plaunančiomis moteriškėmis, nuolat išskubėdavo į kitą kambarį, kur gurkštelėdavo alaus. Moteris prasitarė, kad dabar vyro giminės jai nebebaisūs, mat, ji liko vienintelė namo šeimininkė.
Prieš vyro laidotuves Vlada buvo atėjusi į seniūniją prašyti, kad jai dieną anksčiau būtų išmokėta pensija, mat ji norinti nupirkti Juliui gėlių krepšelį. Našlės prašymas buvo patenkintas, tačiau ar ji tikrai nupirko krepšelį - abejojama. Po kelių dienų sutiktoms savo pažįstamoms V. Maldžiuvienė sakė, kad grįžta iš kapinių, kur ant vyro kapo uždegė žvakeles. Tačiau specialiai nepatingėjusios iki kapų paėjėti moteriškės jokių žvakelių ten nesurado. Vlada Kavarske jau gavo naujas "vaiduoklio" ir "raganos" pravardes, nes namuose surasti ją sunku. Nuo pat ryto stipriu alumi apsirūpinusi moteriškė valandų valandas klajoja miške ar paupiais, o naktimis kartais rymo ant tilto apsikabinusi dvilitrinį "bambalį".
