Vilnietė Nijolė prieš porą metų palaidojo per avariją žuvusius vyrą ir vienintelį sūnelį. Tame pačiame įvykyje susižalojo ir ji pati, tačiau patirta trauma, laimė, buvo nesudėtinga ir po kelių gydymosi savaičių avarijos žymių ant nukentėjėlės kūno nebeliko. Tačiau iki šiol Nijolei niekaip nepavyksta išsigydyti jokiems medikamentams nepasiduodančių dvasios žaizdų... Moteriai diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas. Ligonė - nuolatinė Psichikos sveikatos centro pacientė, jai taikomas kompleksinis - medikamentinis ir psichoterapinis - gydymas. Nijolė pripažįsta, jog jei ne didžiulės psichologų ir psichiatrų pastangos, ji jau seniai savo noru būtų nukeliavusi pas kadaise taip netikėtai prarastus mylimiausius žmones...
Tokia pati diagnozė nustatyta ir kaunietei Vaivai. Mergina, dar būdama nepilnametė (šiuo metu Vaivai 19 metų), buvo sumušta, apiplėšta ir išžaginta dviejų nepažįstamų vyriškių. Nukentėjėlės psichinė būklė po šio įvykio buvo nepavydėtina: naktį Vaiva bijodavo užmerkti akis (nes sapnuose ištisai grūmėsi su užpuolikais), mažai ką gelbėjo net raminamieji, žymiai suprastėjo jos mokymosi vidurkis. Vaiva labai pasikeitė - tapo uždara, nekalbi, mažai bendravo net su motina. Kuo labiau artėjo skriaudikų teismas, tuo mergina labiau gūžėsi, nerimavo... Nieko kita namiškiams neliko, kaip įkalbėti ją kreiptis pagalbos į psichiatrą. Gydytojo iniciatyva Vaivai buvo paskirta kompleksinė ekspertizė, kuri nustatė, jog dėl liguistos psichikos būklės ji turi būti atleista nuo dalyvavimo teismo posėdžiuose.
Nors po skriaudikų teismo praėjo jau beveik metai, Vaiva vis dar lankosi pas psichiatrą. Tiesa, jos būklė jau nepalyginti geresnė nei buvo po įvykio, tačiau ją gydančio psichiatro tvirtinimu, su šia paciente teks bendrauti dar ne vieną mėnesį... Be to, niekas nesiryžtų garantuoti, kad po kurio laiko toks sutrikimas neatsinaujins...
Psichiatrai potrauminio streso sutrikimą įvardija kaip susirgimą, kuris atsiranda po patirto stipraus emocinio ar fizinio streso. Specialistų tvirtinimu, tokia būsena gali užklupti ir patį stipriausią (tiek dvasiniu požiūriu, tiek fizine prasme) žmogų. Žinoma, kiekvienas asmuo nevienodai susidoroja su traumos pasekmėmis. Nustatyta, jog potrauminio streso sutrikimas stipriau pasireiškia vienišiems, išsituokusiems, socialiai izoliuotiems, mažiau materialiai aprūpintiems asmenims ir, priešingai, lengviau įveikiamas tiems ligoniams, kurie nuolat jaučia artimųjų, draugų tiek moralinę, tiek materialinę paramą, atjautą, dėmesį, supratimą...
Tad pagal kokius simptomus ligoniui galima diagnozuoti potrauminio streso sutrikimą? Psichiatrai teigia, jog visų pirma toks asmuo ima skųstis dėmesio koncentracijos pablogėjimu, jautrumu, dirglumu, miego sutrikimais, varginančiais sapnais, įkyriomis mintimis, prisiminimais. Jis nuolat stresuoja, galimi pykčio proveržiai ir net socialinė izoliacija, noras užsisklęsti nuo visko, kas supa aplinkui.
Pažymėtina tai, jog pirmieji potrauminio streso sutrikimo požymiai paprastai atsiranda pasibaigus stresinei situacijai (maždaug per pusę metų po traumos). Ligonis nuolat prisimena jo psichiką sukrėtusį įvykį, nors ir nori jį kuo greičiau pamiršti, nuolat jaučia nerimą, įtampą, baimę. Jis tampa uždaras, sunkiau bendrauti su šeimos nariais, draugais, bendradarbiais. Nei iš šio, nei iš to toks žmogus gali staiga pratrūkti pykčiu, isterija, staiga imti nepaisyti drausmės ir tvarkos taisyklių.
Psichiatrų praktikoje yra žinomas ne vienas atvejis, kuomet potrauminio streso sutrikimo poveikyje ligoniai pradėjo vartoti alkoholį ar narkotikus (mat šios medžiagos atneša šiokį tokį, tegul ir trumpalaikį, palengvėjimą). Tačiau sąmonei praskaidrėjus toks pilietis ima nerimauti dar labiau, nes jaučia kaltę, kodėl neatsispyrė pražūtingoms, asmenybę galutinai sužlugdančioms pagundoms.
Toliau - dar blogiau: ligonio sąmonėje iškyla išgyventi vaizdiniai, kuriuos neretai lydi padažnėjęs širdies plakimas bei kvėpavimas, gausus prakaitavimas. Vakare neįmanoma užmigti, o pagaliau užmigus kankina košmarai - dėl šios priežasties gali atsirasti miego baimė. Toks be galo išsekęs žmogus pradeda galvoti, kad jo niekas nesupranta, kad kiti nesuvokia, kaip jam sunku, ir gali ryžtis net savižudybei.
Kaip minėta, pirmieji tokio psichikos sutrikimo simptomai atsiranda po traumos praėjus tam tikram laikui. Maždaug 30 procentų ligonių pasveiksta, 40 procentų - išlieka neryškūs simptomai, 20 procentų - vidutinio sunkumo simptomai, o dešimčiai procentų ligonių savijauta blogėja, net sutrinka darbingumas. Medikų tvirtinimu, geresnė prognozė esti tuomet, kai laiku suteikiama reikiama medicininė ir socialinė pagalba, kai ligonis neserga kitomis psichikos ar somatinėmis ligomis.
Sunkiausios potrauminio streso sutrikimo komplikacijos yra alkoholizmas, narkomanija, nusikalstama veikla. Toks ligonis savo šeimose jaučiasi svetimas, nesuprastas. Dažnai gresia šeimos iširimas. Pavojingiausia, kas gali nutikti - tai savižudybė.
Potrauminio streso sutrikimas gydomas kompleksiškai: taikomas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas. Kai savijauta pakenčiama, skiriama antidepresantų. Jei ligonis jaučiasi prastai, gali prireikti ir neuroleptikų. Psichoterapiniais seansais formuojamas ligonio adekvatus požiūris į save, mokoma, kaip įveikti nerimą, baimę, kaip greičiau pamiršti psichiką traumavusį įvykį. Pažymėtina tai, jog vien psichologo ir psichiatro pastangų nepakanka - tokį ligonį turi visapusiškai palaikyti namiškiai, artimieji, draugai.
Jei ligos eiga sunki ir iškyla savižudybės rizika, būtina stacionarinė pagalba ligoninės skyriuje.
