Šiaulių miesto savivaldybėje medikų, policijos, socialinių darbuotojų, valdininkijos atstovams nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicija "Galiu gyventi" pristatė sekso darbuotojų padėties Lietuvoje tyrimą. "Šiaulių kraštas" rašo, kad psichologė Jurgita Narmontienė sakė, kad atliktame tyrime žodis "prostitutė" keičiamas į terminą "sekso darbuotoja (-as)" arba "sekso paslaugų teikėja (-as)", nes šis terminas platesnis, skamba ne taip šiurkščiai ir negatyvistiškai. Lietuvos teisiniuose aktuose tokio termino nėra, naudojamas įprastatas žodis "prostitucija", bet užsienyje šie sinonimai egzistuoja greta.
Lietuvoje nėra metodo, kaip suskaičiuoti visus sekso paslaugų teikėjus, nes niekas nesiafišuoja, išskyrus gatvės prostitutes. Manoma, kad šio amato specialisčių, sutenerių, sąvadautojų šalyje yra nuo 5000 iki 8000. Narkomanus suskaičiuoti lengviau - jų yra 5000.
Gyventojų nuomonė apie prostituciją yra griežtai neigiama, tokios moterys yra tarsi už visuomenės ribų.
Koalicijos "Galiu gyventi" specialistai Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje atliko kelių dešimčių specialistų ir prostitučių apklausą. Pasirinktos gatvėje dirbančios prostitutės, nes aukštesnio rango yra neprieinamos. Kalbėtis su moterimis specialistams buvo nelengva, tačiau gauti duomenys atskleidžia padėtį ir tendencijas.
Vidutinis prostitutės amžius - 27 metai. Žemas jų išsimokslinimo lygis, menka darbinė patirtis. Pagrindinis pajamų šaltinis - pinigai už sekso paslaugas, kurias vidutiniškai teikia 5-7 metus. Dauguma apklaustųjų buvo netekėjusios, pusė respondenčių turi nepilnamečių vaikų.
Prostitučių darbo vieta - stočių rajonai, barai, prie prekybos centrų ir degalinėse. Seksualinės paslaugos teikiamos klientų mašinose, gamtoje arba išnuomuotuose butuose.
Nustatyta, kad šalyje apie prostitucijos keliamas problemas kalbama mažai. Turima informacija institucijos nesidalija, nekaupia, neanalizuoja. Daugiausia apie prostitucijos problemas žino policija ir sveikatos priežiūros įstaigos. O švietimas, kaip galimas prevencijos kanalas, panaudojamas menkai.
Yra susidariusios dvi vyraujančios prostitucijos kaip reiškinio sampratos: moterys tuo verčiasi laisva valia arba yra tapusios prievartos ar socialinės aplinkos aukomis. Apklaustosios pripažino, kad jų darbas ir fiziškai, ir psichologiškai labai sunkus, tačiau kitu būdu užsidirbti pragyvenimui jos nemoka.
Neseniai įvestas klientų baudimas prostitučių nuomones padalija perpus: vienos mano, kad baudimas sumažins smurtą prieš jas, kitos - atvirkščiai - smurtas padidėsiąs, uždarbis sumažėsiąs.
Specialistai pagrindine problema laiko įstatyminės bazės, kovojant su šiuo reiškiniu, netobulumą ir menką sąvadautojų baudžiamumą. Policija kaltinama abejingumu ir polinkiu bausti tik moterį, nebendraujant su kitomis organizacijomis.
Prostitutės nurodo kelias savo veiklos problemas: klientų smurtą, finansines apgaules, išnaudojimą, konfliktus su "stogais", nesutarimus šeimoje, policijos ir medikų šiurkštumą. Nustatyta, kad sekso paslaugas teikiančios moterys nėra linkusios pasitikėti policija, medikais, kitomis institucijomis, bet labiau pasikliauna nevyriausybinėmis organizacijomis.
Tyrimas parodė, kad prostitučių bendravimo ratas - labai siauras: kitos prostitutės ir klientai.
Išryškėjo, kokių paslaugų ir pagalbos reikia sekso darbuotojoms. Pirmiausia - psichologų ir gydytojų konsultacijų. Norima, kad kai kurios pagalbos įstaigos prostitučių patogumui veiktų visą parą
