Irena ZUBRICKIENĖ
Kovą su prostitucija Lietuvos teisėsaugininkai atvirai linkę laikyti nereikalingu laiko gaišinimu. Nors išaiškinama nemažai prostitucijos, sąvadavimo ar prekybos žmonėmis faktų, tačiau įrodyti tai teismuose labai sunku. Labiausiai šioje "kovoje su malūnais" trukdo pačios minėtų nusikaltimų aukos. Prostitutės nelinkusios skųstis, nes antraip prarastų savo pragyvenimo šaltinį. Kitos tyli iš baimės. Tokias bylas tyrę pareigūnai kartais prasitaria, kad sąvadautojai ir prekiautojai žmonėmis veikia pagal tokias pačių susidarytas taisykles, jog jų nepaisymas tolygus mirčiai. Kur sukasi dideli pinigai, kur nuolat tvyro rizika, žmogaus gyvybė nevertinama.
Vis dėlto kai kurios prostitučių gyvenimo istorijos pasiekia teismus. Neseniai Kauno apygardos teismas, daugiau nei pusę metų nagrinėjęs itin didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje dešimt marijampoliečių buvo kaltinami sukęsi nelegaliame prostitucijos versle, paskelbė nuosprendį.
Sutraukytas didžiulis tinklas
Marijampolės policijos ir prokuratūros pareigūnai, kruopščiai dirbę beveik metus ir išaiškinę grupę įtariamųjų, vėliau teigė, kad jiems pavyko sutraukyti stambų prostitucijos verslo tinklą, Suvalkijos sostinėje sėkmingai gyvavusį mažiausiai porą metų. Vieni įtariamieji buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl vertimosi sąvadavimu prostitucijai, kiti - ir dėl prekybos žmonėmis. Į sekso vergiją buvo įtrauktos ne tik merginos, kurios, sąvadautojų verbuojamos, iš karto sutiko prekiauti savo kūnu. Ragauti prostitucijos pradžiamokslio buvo verčiamos ir apgaule į šį tinklą įviliotos panelės.
Po pavojingo šuolio - į policiją
Vynioti įtarimų kamuolį 2003-iųjų pavasarį pareigūnai pradėjo nuo marijampoliečių sutuoktinių Lauros (dabar 21 m.) ir Haroldo (33 m.) Lašų, dėl kurių elgesio pasiskundė viena vilkaviškietė moksleivė. Sutuoktiniai tada jau bemaž metus slapta veikė kaip sąvadautojai - telkdavo prostitutes ir ieškodavo joms klientų, diktuodavo šios veiklos sąlygas. Vilkaviškietei be užuolankų buvo pasiūlyta verstis prostitucija. Mergina atsisakinėjo. Kartą sutuoktiniai vis dėlto įkalbėjo merginą nuvykti į vieną daugiabutį namą - esą tik pasėdėti prie stalo su keliais vyrais ir pabendrauti. Sąvadautojai merginai garantavo, kad intymių paslaugų teikti tikrai nereikės. Tačiau nurodytame bute vilkaviškietė rado nuo alkoholio apsvaigusį nepažįstamą vyrą, kuris kambaryje pasirodžiusią panelę iš karto paragino suartėti. Merginai atsisakinėjant ir priešinantis, vyras pradėjo pykti, trankytis, skambino Lašams ir rėkė. Išsigandusi moksleivė, baimindamasi, kad nepažįstamasis gali ją išžaginti, nutaikė momentą ir iššoko per antrajame aukšte esančio įstiklinto balkono langą...
Netrukus nelaimėlė vėl buvo Lašų rankose. Po kelių dienų jai pavyko apgaule atsidurti savo mokykloje ir apie bėdą pasipasakoti savo pedagogams. Jų pagalbos prašiusi mergina kreipėsi į policiją. H. Lašas buvo sulaikytas. Pradėjus tirti įvykį, pamažu pradėjo vyniotis didžiulis sąvadautojų ir prekiautojų žmonėmis ryšius atskleidęs prostitucijos verslo kamuolys...
Sąvadautojus vienijo "stogai"
Teisme nustatyta, kad grupė asmenų, kurie nuo 2001-ųjų sausio iki 2003-iųjų balandžio Marijampolėje vertėsi sąvadaudami prostitucijai, veikė pagal vadinamųjų stogų nustatytas taisykles. Abu jie - Otas Enkristas (31 m.; anksčiau gyvenęs Artūro Jankausko pavarde) ir Garikas Smirnovas (39 m.) - labai gerai Marijampolės teisėsaugininkams pažįstami, teisti vyrai. (Garikas prieš dešimt metų, namuose kilus konfliktui, žiauriai nužudė savo žmoną, kurią apkaltino neištikimybe. Už šį nusikaltimą jis pateko už grotų, o į laisvę sugrįžo 2000-ųjų vasarą.) Kalbama, kad kiti sąvadavimu užsiėmę marijampoliečiai jų labai bijojo ir todėl negalėjo ištrūkti iš "tinklo", nes buvo gąsdinami įvairiomis "baudomis" ir smurtu.
"Stogams" paklusę žemesniojo rango sąvadautojai uoliai vykdė Gariko ir Oto nurodymus - ne tik perparduodavo prostitutes "kolegoms" (už 400-1 200 litų), bet ir mokėdavo jiems trečdalį gauto už prostituciją uždarbio.
Abu kaltinamieji teisme tikino esantys apkalbėti. Vis dėlto teismas patikėjo byloje surinktais ir teisme patvirtintais duomenimis. G. Smirnovas nuteistas puspenktų metų laisvės atėmimo bausme. O. Enkristui paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistieji turėtų būti suimti tik tada, kai įsiteisės šis nuosprendis. Iki tol jiems nurodyta periodiškai registruotis policijoje, iš jų paimti asmens dokumentai.
Sutuoktiniams - pagal "nuopelnus"
Aktyviausi "stogų" valdomi sąvadautojai, anot bylos medžiagos, buvo sutuoktiniai Lašai. Haroldas teismo dienos laukė būdamas už grotų, nes per tą laiką išgirdo kelis jam paskelbtus teismo nuosprendžius už kitus nusikaltimus. Dabar H. Lašas nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme.
Mažylį auginanti ir šiuo metu vienoje parduotuvėje įsidarbinusi Laura Lašienė nuteista kalėti dvejus metus, tačiau bausmės vykdymas atidėtas tokiam pat laikotarpiui. Abu Lašai pareigūnams teisinosi sąvadauti pradėję dėl duonos kąsnio, nes abu buvo bedarbiai. Pareigūnų teigimu, Laura šiame versle atsidūrė, kai Haroldas ją pačią ištraukė iš kito "darbo" - mergina pati prekiaudavo savo kūnu. Šeimą pažįstančiųjų teigimu, ši santuoka, vyrui atsidūrus už grotų, sparčiai blėsta.
Sąvadautojams talkindavo taksistai
Bene aktyviausi sąvadautojų bendrininkai - taksistai. Marijampolės pareigūnai nustatė, kad taksistams, atvežusiems klientą pas sąvadautojus, šie jiems iš karto sumokėdavo 20 litų. Štai Lašai buvo išdalinę patikimiems taksistams savo mobiliojo telefono numerį. Anot prostitučių, nuo 21 valandos telefonas kaiste kaisdavo. Apklaustosios prostitutės nurodė apie dešimt taksistų, besisukiodavusių prostitucijos versle. Tiesa, apkaltinti šioje baudžiamojoje byloje teisėsaugininkams pavyko tik du. Antanas Eidukevičius (44 m.) buvo kaltinamas ne tik pelnęsis iš prostitucijos, bet ir įtraukęs į šį liūną nepilnametę Justiną bei sąvadavęs prostitutę Aną. Jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiem metams.
Kitas taksistas - Darius Ambrazevičius (32 m.) - taip pat savo, kaip sąvadautojo, kaltės, nebuvo linkęs pripažinti. Jam paskirta 12 MGL dydžio (1 500 Lt) bauda.
Smulkesnės "žuvelės" irgi neišsisuko
Teisiamųjų suolo neišvengė ir marijampolietis Vytas Makauskas (26 m.). Pareigūnų teigimu, anksčiau neteistas vyras, vienos bendrovės vairuotojas-ekspeditorius, 2002-ųjų liepą pardavė H. Lašui nepilnametę prostitutę Justiną už 100 JAV dolerių. Dabar vyrui už tai paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas vieneriems metams.
Anksčiau kelis kartus už vagystes teistas Marius Blusius (23 m.) šioje "prostitucijos" byloje už tai, kad pelnėsi iš prostitucijos ir įtraukė merginą į prostituciją, nuteistas trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jis šiuo metu tebėra suimtas pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį už kitą nusikaltimą.
Vyrų kompaniją teisme, be jau minėtos Lauros, palaikė dar dvi moteriškos lyties sąvadautojos. Bedarbė Ingrida Dumalakaitė (27 m.), užsiėmusi sąvadavimu prostitucijai, nuteista pusketvirtų metų kalėti, tačiau nuo paskirtosios bausmės atleista.
Daugiavaikei motinai Daliai Rašytinienei (35 m.), kuri ir anksčiau figūravo ne vienoje prostitucijos verslo istorijoje ir jau buvo už tai nuteista, teismas paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo irgi dvejiem metams. Kai Dalia, iki teismo neigusi savo kaltę, pareigūnų buvo paklausta, iš kur tuomet taip gerai pažįsta kitus sąvadavimu įtariamus asmenis, ji paaiškino: G. Smirnovas yra jos klasės draugės brolis, o H. Lašas toje pačioje klasėje mokęsis kartu su Dalios vyru...
Kova su vėjo malūnais
Kadangi dauguma teisiamųjų savo kaltę kategoriškai neigė, neabejojama, kad nuteistieji šį teismo nuosprendį apskųs aukštesnės instancijos teismui. Kiek jėgų, drąsos, kantrybės, laiko ir noro suktis teismų karuselėje turės moterys, liudijusios prieš kaltinamuosius (tiesa, jos teisme dalyvavo toli gražu ne visos), sunku pasakyti.
Įdomu, kad bene pusė šios baudžiamosios bylos kaltinamųjų ir anksčiau buvo žinomi kaip nelegalaus prostitucijos verslo "puoselėtojai". Švelnios teismų bausmės jiems - tik gyvenimo patirtis, pamažu įgyjamo didesnio budrumo ir apdairumo mokykla. Galų gale teismuose sąvadautojai geriau pažįsta merginas ir moteris, kurios jiems dirbo, ir gali nuspręsti, su kuria iš jų yra rizikinga turėti tolimesnius bendradarbiavimo reikalus. Šių nusikaltimų aukos - taip pat gerai pažįstamos teisėsaugininkams. Padirbusios vienam sąvadautojui jos pradeda dirbti kitam arba bando verstis savarankiškai ir dažniausiai vis įkliūva į teisėsaugininkų rankas. Anot pareigūnų, išnaudojusios visas galimybes Marijampolėje, ieško "nišos" kituose miestuose arba mielai vyksta į užsienį. Kad ten papultų, dažniausiai kreipiasi pagalbos į... tuos pačius sąvadautojus...
