"Jau seniai prabėgo tie laikai, kai Lietuvoje bajorai pralošdavo ne tik visus pinigus, arklius, dvarus ir baudžiauninkus. Tačiau šiuo metu vėl girdime apie prasilošusiuosius kazino ar žaidimų salonuose. Kam išvis leisti tokius žaidimus, jei jie prie gero nepriveda."
P. A., Vilnius
Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos teigimu, azartiniais lošimais prasilošusiųjų asmenų iš tikro daugėja. Kai kurie šalies gyventojai yra net pateikę prašymus neįleisti jų į lošimo namus. 215 prasilošusiųjų prašo, kad jie būtų neįleisti į kazino, dar keletas - į žaidimo automatų salonus, lažybų punktus. Todėl dėl keleto žmonių vargu ar verta uždrausti kazino ar kitus lošimo būdus. Tai problemos neišspręs, nes kol nebuvo legalizuoti lošimai, mėgstantieji žaisti prasilošdavo pogrindiniuose lošimų namuose. Juk į kazino žmonės ateina praleisti laisvalaikį, papramogauti. O jei kas turi atliekamų pinigų, nesijaudina pralošęs. Jie nenuskriaudžia šeimos ar artimųjų, tad jokios problemos ir nekyla. Blogiausia tiems, kurie tampa priklausomi nuo azartinių lošimų ir nesugeba kontroliuoti savo elgesio. Tada jau be gydytojo psichiatro ar psichologo sunku apsieiti. O ir gydymas ne visiems padeda. Praktika rodo, kad nuo priklausomybės lošimams pagyja tik trečdalis visų besigydančiųjų. Štai kitiems ir tenka rašyti pareiškimus, kad jų neįleistų į salonus. Beje, pas gydytojus dažniausiai kreipiasi vyrai. Moterys sugeba susitvarkyti pačios. Dalis sergančiųjų lošėjų turi problemų ir dėl alkoholio vartojimo. Priklausantys nuo azartinių lošimų yra nepastovaus būdo, emocionalūs asmenys. Jei vaikas negali atsitraukti nuo kompiuterio ir praleidžia prie jo visą laisvalaikį, tai ateityje jis gali tapti lošėju.
