Žilvinas VIZGIRDA
Teroristinis išpuolis Šiaurės Kaukaze, Beslano mieste, pasirodė ne tik labai kruvinas, bet ir sadistinis: dešimtys čečėnų banditų, įkaitais paėmę vaikus, nedavė jiems valgyti ir gerti, draudė eiti į tualetą, o kai prasidėjo šturmas, žvėriškai šaudė. To negalima pateisinti ir visas civilizuotas pasaulis pareiškė solidarumą rusų liaudžiai.
Bet po kruvinosios dramos kyla klausimas: dėl ko visa įvyko ir ką daryti, kad tai nepasikartotų? Daugelis politinių veikėjų, pareiškę rusams užuojautą, drąsiai sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar pjauna Čečėnijos politikos derlių. Juk negalima dėti lygybės ženklo tarp masinių žudynių Beslane ir rugsėjo 11-osios įvykių JAV. Čečėnų ir "Al Qaedos" tikslai ir uždaviniai smarkiai skiriasi. Terorizmas yra priemonė pasiekti kokį nors tikslą. Tai nepateisinama, bet su tuo turime sutikti. Teroristai, šių metų pavasarį prieš rinkimus Ispanijoje susprogdinę geležinkelio stotis ir traukinius, turėjo vienintelį tikslą - pasiekti, kad iš Irako būtų išvesta Ispanijos kariuomenė. Čečėnų tikslai panašūs. Ši nedidelė musulmonų tauta jau keli amžiai kariauja su užkariautojais rusais. Kai 1991 metais subyrėjo Sovietų Sąjunga, Čečėnijai buvo uždrausta skelbti nepriklausomybę, nors kaimynės Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas tai padarė. Galų gale tai ir privedė prie terorizmo. Pentagono ir dangoraižių atakos neturėjo konkretaus tikslo. Jos greičiausiai buvo islamo ekstremistų, pasiruošusių sunaikinti ne islamiškas civilizacijas, dalis. Todėl JAV su "Al Qaeda" neturėjo dėl ko derėtis. O čečėnų tikslas - ne sunaikinti Rusiją, todėl kompromisą galima surasti. Gaila, bet ir Rusijos vadovybė, ir didžioji dalis gyventojų nenori to suprasti. Ketvirtadienio vakarą NTV televizijoje susirinkę Dūmos deputatai, intelektualai, rašytojai, žurnalistai svarstė, ką daryti, kad teroras nepasikartotų, bet labai gaila, kad nė vienam neatėjo net mintis, jog problemos sprendimas labai paprastas - suteikti Čečėnijai nepriklausomybę. Beveik visi kaip vienas pasiruošę atsisakyti demokratijos, pasirengę aukotis dėl saugumo, reikalavo kariuomenės vadų atsistatydinimo, bet pagrindinės priežasties taip ir nesurado. Rusų komunistų vadas G. Ziuganovas net prisiminė 1962-ųjų Paryžių, kur tais metais vos ne kasdien aidėjo šūviai ir sprogimai, prisiminė, kad prancūzai, pakviesti Šarlio de Golio, sutiko paaukoti kai kurias laisves ir, kaip sakė G. Ziuganovas, terorizmas buvo nugalėtas. Komunistų vadas teisus, bet tik iš dalies, nes jis nepasakė pagrindinės priežasties, kaip de Goliui pavyko nugalėti terorizmą. 1962 metais Prancūzijos prezidentas suteikė nepriklausomybę Alžyrui, su kuriuo kariavo nuo 1954-ųjų. Nors tai buvo smūgis Prancūzijos ekonomikai, bet de Golis ryžosi tokiam žingsniui. Jei Maskva nepaseks prancūzų pavyzdžiu, terorizmo nelikviduos. Neįmanoma susekti visus čečėnus, išnaikinti fanatikus mirtininkus.
Ir nepadės jokie milijonai, kuriuos V. Putinas pasiūlė už A. Maschadovo ir Š. Basajevo galvas. Šie, pasijuokdami iš V. Putino, už jo galvą pasiūlė gerokai daugiau. Akivaizdu tik tai, kad Kremlius išnaudos Beslano tragediją, kad galėtų šalyje įvesti dar griežtesnę kontrolę. Tai galima justi ir iš V. Putino kalbos, kuris po tragedijos ne tiek kalbėjo apie įvykius, kiek apie tai, kad Rusija keis tiek vidaus, tiek užsienio politiką. Jam pritarė generolai, pasiryžę teroristus naikinti ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų. Gerai dar bent tiek, kas pažadėjo nenaudoti atominių bombų. Rusija - pati didžiausia šalis pasaulyje, dar nepasiruošusi paleisti į laisvę mažą kolonijinę valdą. Baimė, kad nusileidus Čečėnijai,vėliau teks nusileisti ir kietiems, daro savo. Gaila, nes Čečėnija ir toliau išlieka didžiausiu terorizmo židiniu.
