Prieš išvykstant į tolimą egzotinę šalį, Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai pataria keliautojams pirmiausia pasikonsultuoti su kelionių medicinos specialistu, paisyti patarimų ir taikyti profilaktikos priemones. Saugantis užsikrėsti sunkiomis ligomis - geltonuoju drugiu, hepatitu A ir hepatitu B, vidurių šiltine bei kitomis, plintančiomis per maistą ir vandenį, geriausia pasiskiepyti. Ligos požymiai atsiranda ne iš karto, todėl užkratą keliautojai gali parvežti į Lietuvą to net neįtardami ir namuose platinti pavojingos ligos infekciją.
"Grįžę iš tolimų šalių, keliautojai parsiveža ne vien malonius įspūdžius. Skrydžio metu žmones neretai vargina nepaaiškinama baimė, prasta savijauta. Šiuos pojūčius sukelia psichologinis faktorius, įtampa ir stresas. Prieš kelionę reikėtų daugiau laiko skirti pasiruošimui, netgi nuvykimui į oro uostą. Jei nerimą keleivis slopina alkoholiu, jo emocinė ir fizinė būklė dar labiau pablogėja", - sako Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos skyriaus gydytoje epidemiologė Irena Bulsienė.
Specialistų teigimu, kelionės metu dažnai sutinsta kojos, skauda sąnarius, paūmėja hemorojus, o akių, nosies ir burnos gleivinė išsausėja. Viduriavimas, virškinimo sutrikimai atsiranda dėl pakitusių mitybos įpročių, neretai ir dėl higienos stokos bei maisto mikrobinės taršos. Todėl stropiai laikykitės asmens higienos, apribokite įtartinus maisto produktus, rūpestingai plaukite vaisius ir daržoves.
Kai kurių maistu ir vandeniu plintančių užkrečiamųjų ligų infekcijų galima išvengti laiku - bent dvi savaites prieš kelionę pasiskiepijus. Skiepijimo neatidėliokite, nes nesusidarys patikima apsauga. Dažniausiai siūloma skiepytis nuo hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, geltonojo drugio, meningokokinės infekcijos, poliomielito, stabligės.
Kauno visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijos keliautojams
Hepatitu A kasmet pasaulyje suserga iki 1,4 milijono žmonių. Tai virusinė kepenų infekcija, plačiausiai paplitusi besivystančiose šalyse: Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Vidurio Rytuose, Pietryčių Azijoje, o Viduržemio jūros regione - vidutinė rizika. Užsikrėsti galima nuo sergančiųjų, per gyvūnų ir žmonių ekskrementais užterštą maistą ir vandenį. Hepatitui A būdinga gelta, silpnumas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas. Du kartus pasiskiepijus apsauga nuo šios ligos trunka mažiausiai 10 metų.
Susirgus hepatitu B (virusinė kepenų liga), dažnai išsivysto kepenų cirozė, kepenų vėžys, gali ištikti net mirtis. Šis virusas plinta tuo pačiu būdu kaip ir AIDS: intymių santykių metu, kontaktuojant su sergančiojo krauju ar kitais kūno skysčiais, naudojantis ligonio dantų šepetuku, skustuvu, įsidūrus užkrėsto švirkšto adata ar nesteriliais instrumentais atliekant manikiūrą, tatuiruotes, veriant auskarus ir t. t. Plačiai paplitęs Afrikoje, Pietryčių Azijoje, Vidurio Rytuose, Amazonės baseino regione, kai kuriose Karibų vietovėse. Specifinio gydymo nėra. Pasiskiepyti reikia trimis vakcinos dozėmis.
Vidurių šiltine užsikrečiama tiesioginio kontakto metu, per užterštą vandenį ir maistą. Pakyla aukšta - iki 40 laipsnių - temperatūra, pykina, viduriuojama, skauda pilvą. Šia liga pasaulyje kasmet suserga iki 16 milijonų žmonių, apie 600 000 miršta. Apie 70 procentų ligonių - keliautojai. Paplitusi Afrikoje, Azijoje, Vidurio Rytuose, Karibuose, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Indijos žemyne yra antibiotikams atsparių vidurių šiltinės formų, keliančių grėsmę gyvybei. Viena vakcinos dozė - apsauga nuo šios ligos trejiems metams.
Geltonasis drugys (virusinė liga, kurią platina uodai) paplitęs Centrinėje bei Pietų Amerikoje. Čia kasmet suserga 1 iki 2 000 žmonių, tropinėse Afrikos šalyse kasmet registruojama 15 000 ligonių. Ligos pradžia primena gripą, vėliau pykina, vemiama, kraujuojama, skauda pilvą, išsivysto gelta. Specifinio gydymo nėra. Pasiskiepijus imunitetas susiformuoja po dešimties dienų ir trunka dešimt metų.
Meningokokinė infekcija kai kuriose šalyse sukelia protrūkius ir epidemijas, miršta daug žmonių. Infekcija plinta oru (kosint, čiaudint) ir tiesioginiai kontaktuojant su ligoniu. Meningokokinė bakterija sukelia meningitą - smegenų dangalų uždegimą, pakyla aukšta temperatūra, skauda galvą, silpna. Liga išplitusi kai kuriose Afrikos šalyse ir Vidurio Rytuose. Viena vakcinos dozė suformuoja organizmo apsaugą trejiems metams.
Stabligės požymiai - raumenų spazmai, dėl kurių gali sutrikti kvėpavimas ir širdies veikla. Laiku nepagelbėjus, žmogus gali mirti. Stabligės sukėlėjais užsikrečiama, kai susižeidus ar nusideginus žaizda užteršiama dirvožemiu. Nuo šios ligos visi žmonės skiepyti vaikystėje, tačiau kas 10 metų imunitetą būtina sustiprinti - suleisti dar vieną vakcinos dozę.
Besivystančiose šalyse vis dar sergama poliomielitu, nuo kurio paralyžiuojama. Poliomielito virusu užsikrečiama kontaktuojant su ligoniu arba viruso nešiotoju, per užterštą aplinką, maistą, vandenį. Nuo poliomielito skiepijama vaikystėje, tačiau vykstant į šalis, kuriose vis dar sergama šia liga (Afganistanas, Indija, Pakistanas, Nigerija), rekomenduojama papildoma vakcinos dozė. Tuomet nesergama dar 10 metų.
Rengiantis į kelionę, kiekvienas keliautojas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kelionių medicinos specialistą, kurie atsižvelgdami į keliautojo sveikatos būklę, šalį, trukmę, informuos apie privalomąjį bei rekomenduojamą skiepijimą ir patars, kaip išvengti kitų kelionės nemalonumų.
Beveik nuo visų išvardintų ligų skiepijama ir Kauno visuomenės sveikatos centro skiepų kabinete (K. Petrausko g. 24, tel. 33 16 94).
