Kaip sakė Kauno apskrities vaikų ir jaunimo higienos vyriausioji specialistė Romutė Smolskienė, miesto mokyklos vasarą buvo dažomos, remontuojamos savo jėgomis bei padedant tėveliams. Tačiau daugelyje jų liko neatnaujinti senos konstrukcijos tualetai, jau septinti metai nėra karšto vandens, muilo. Dėl to vaikai, pasinaudoję tualetu, negali nusiplauti rankų, po varžybų neturi galimybės nusiprausti duše, neveikia mergaičių higienos kambariai.
Kauno mieto savivaldybė penkiolikoje bendrojo lavinimo mokyklų tualetų renovacijai skyrė papildomų lėšų, tačiau jų nepakako - buvo teatnaujinta po 2-3 tualetus. Daugiau kaip pusėje mokyklų, pavyzdžiui, Radvilėnų, Vilijampolės ir kitose, sanitariniai mazgai tebėra varganos būklės: susidėvėję vamzdynai, neveikia vandens nuleistuvai, kabinos neturi durų. Kovo 11-osios mokykloje vandenį tualete "centralizuotai" nuleidžia valytoja - pasibaigus pertraukai vienu metu visuose unitazuose, o per pertrauką tvyro nešvara ir dvokas. Vos įėjęs į mokyklą tualetą surasi pagal kvapą.
Iki šiol nėra jokių ventiliacijos įrenginių Julijanovos vidurinės mokyklos sporto salėje. Keli atidaromi langai negali pakankamai išvėdinti salės. Slogus oras apsunkina sportavimo sąlygas, drėksta ir pelyja sienos.
Labai nelygi koridorių ir kabinetų grindų danga Nemuno, S. Lozoraičio, Žiburio, Dainavos, Nemuno mokyklose. Vaikščiojant vaikams kliūva kojos, atplaišose kaupiasi dulkės.
Pavojų darbuotojų ir moksleivių sveikatai kelia miesto mokyklų sandėliuose ir rūsiuose saugomos liuminescencinės lempos. Šiose atliekose yra gyvsidabrio - vienintelio skysto garuojančio metalo, kuris sukelia ūmius ir lėtinius organizmo apsinuodijimus. Gyvsidabris turi savybę įsiskverbti į patalpų sienas, baldus, vilnonius darbužius, gali kauptis žmogaus audiniuose, kauluose ir net smegenyse.
Kokia Kauno moksleivių sveikatos būklė? 2001 metais daugiau kaip pusė (580 iš 1 000) moksleivių sirgo įvairiomis ligomis.
