Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas Algimantas Matulevičius išplatino atvirą laišką Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK). Ją politikas apkaltino dvigubais standartais ir netikusiu rinkimų organizavimu.
Vakar iš žiniasklaidos sužinojau, kad VRK posėdyje surašė man administracinių teisės pažeidimų protokolą už mano knygos „Valstybės valdymo užkulisiai“ platinimą. Priimant sprendimą traukti asmenį atsakomybėn ir viešai apie tai paskelbiant, būtina išklausyti ir kitos pusės argumentus. Man tokia teisė nebuvo suteikta. Vakarykščio VRK posėdžio darbotvarkė paskelbta labai abstrakčiai, nesu aiškiaregis, todėl negalėjau suvokti, kad darbotvarkės punktas „Einamieji klausimai“ susijęs būtent su mano asmeniu:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=328331&p_query=&p_tr2=
Pilietinės demokratijos partijos atstovą prie VRK pats komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas asmeniškai patikino, kad nebus svarstomi su mano vadovaujama partija susiję klausimai. Likus pusvalandžiui iki VRK posėdžio man paskambino VRK atstovas, paprašė dalyvauti posėdyje, nes mane ketina įspėti (būtent įspėti, o ne surašyti protokolą) dėl knygos platinimo. Tuo metu rengiausi susitikimui su rinkėjais Klaipėdoje, tad niekaip negalėjau atvykti. Įdomu, kaip įvardinti šiuos nesusipratinus: kaip chaotišką darbą ar kaip sąmoningą norą rinkimų išvakarėse paskleisti tik vienos pusės nuomonę.
Mano knygos platinimas rinkėjams yra teisėtas pagal šias teisės normas: Žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtintą saviraiškos teisę, 1 protokolo 3 straipsnyje įtvirtintą laisvų rinkimų principą, Konstitucijos 25 str. įtvirtintą teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, 33 str. įtvirtintą valstybės pareigūnų kritikos teisę, draudimą persekioti už kritiką, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtintas autoriaus teises laisvai disponuoti kūriniu.
Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnis uždraudžia rinkėjų papirkimą. Šiame straipsnyje įtvirtinta „dovanos ar kito atlyginimo“ sąvoka turi būti vertinama atsižvelgiant į aukščiau nurodytas vertybes. vertybes: laisvų ir sąžiningų rinkimų principą, asmens saviraiškos laisvę, teisę į kritiką, teisę naudotis autoriaus teisėmis. Politinių įsitikinimų skleidimas šiuolaikiniame pasaulyje neišvengiamai susijęs su tam tikra pinigine verte ar kaštais, pvz., agitacinės medžiagos gaminimas, platinimas, kelionės į susirinkimus su rinkėjais kaina ir pan. Todėl „Dovanos ar kito atlyginimo“ sąvoka negali būti suprantama per plačiai: kaip bet koks piniginę vertę turintis materialaus pasaulio objektas. Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje pateikiamas pavyzdinis sąrašas objektų: spausdinta medžiaga (politinės partijos ar kandidato arba asmens, kurį numatoma kelti kandidatu, programos, biografijos ar kitokių informacinio turinio lankstinukų, kalendorių, atvirukų, lipdukų) bei ženkliukai, kurie nelaikomi neleistinomis „dovanomis ar kitu atlyginimu“. Kad ši sąrašas yra pavyzdinis, pritarė ir Vyriausioji rinkimų komisija 2008 m. rugsėjo 29 d. posėdyje, nurodydama, kad galimas agitacinės medžiagos nemokamas platinimas ne tik spausdintame, bet ir kompiuterinio kompaktinio disko formate. Vertinant, ar tam tikrą objektą rinkėjui draudžiama perduoti neatlygintinai, būtina atsižvelgti į jo pirminę paskirtį: politinių įsitikinimų skleidimas ar materialinio atlyginimo suteikimas.
Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnyje uždrausta paveikti rinkėjų valią balsuoti už vieną ar kitą kandidatą ar kandidatų sąrašą, dovanojant materialines vertybes, nesusijusias su politinių įsitikinimų (įskaitant politinę kritiką) skelbimu, pvz., skalbimo milteliai, alus, maisto produktai ir pan. Jei tam tikros vertybės (knygos, kompaktinio disko) materialinė vertė yra tik būtina ir neatsiejama politinių įsitikinimų (įskaitant politinę kritiką) skelbimo forma, jų neatlygintinis perdavimas asmenims nėra draudžiamos. Kitoks šios teisės normos traktavimas reikštų šiurkštų teisinės ir demokratinės valstybės principo pažeidimą, neproporcingą politinės cenzūros įvedimą, politiko ir autoriaus saviraiškos ribojimą, neteisėtą persekiojimą už kritiką.
Aš, platindamas knygos egzempliorius, siekiau skleisti savo politinius įsitikinimus. Knyga kaip materialaus pasaulio objektas, nors ir turinti tam tikrą piniginę vertę, laikytina politinių įsitikinimų skleidimo forma. Todėl jos nemokamas platinimas rinkėjams yra leistinas.
Dvigubi standartai. Viktoras Uspaskich ir jo partija už to paties Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio pažeidimą nebuvo traukiami administracinėn atsakomybėn, o tik švelniai įspėti. Tuo tarpu jo „dovanėlės“ buvo susietos ne su politinių įsitikinimų skleidimu, o šou elementais:
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=326245&p_query=&p_tr2=
Be to VRK niekaip nereaguoja, kad p. V. Uspaskich spalio 10d. jam priklausančioje kavinėje „Vikonda“ Kėdainiuose, ruošia specialų vakarą rinkėjams su vaišėmis. VRK niekaip nereagavo kai Socialdemokratai spalio 3d. nemokamai vaišino rinkėjus Utenos Kultūros centre organizuotame renginyje, o spalio 9d. ten pat vyko net du nemokami Ingos Valinskienės koncertai ir tokių pažeidimų sąrašą galima tęsti ir tęsti, bet VRK tai nė motais.
Rinkimų taisyklės, jų taikymas ir rinkimų organizavimas. Akivaizdu, kad VRK turėtų prisiimti atsakomybę už pozicijos neišsakymą Seimui, politikams siekiant priimti kvailus, bet sau naudingus rinkimų įstatymus, ir alogiškos šių įstatymų taikymo praktikos formavimą, pvz., neproporcingus apribojimus politinei agitacijai, įskaitant politinę reklamą, diskriminacinį partijų finansavimą iš biudžeto ir komercinių žiniasklaidos priemonių eterio laiko paskirstymą politinėms partijoms. Akivaizdu, kad šiomis taisyklėmis tikslingai siekiama vieno tikslo – sukurti nacionalinį pseudodemokratijos modelį, kuris leistų esamoms partijoms maksimaliai išsilaikyti valdžioje, kadangi apie naujas pažangias politines jėgas rinkėjai paprasčiausiai nesužinotų. Kita problema - rietenos dėl politinės agitacijos pažeidimų užgožia patį rinkimų organizavimą. O nuo to daugiausiai kenčia eilinis rinkėjas, priverstas valandų valandas laukti prie rinkimų urnos. Manau, kad tokiomis kančiomis savo pilietinę pareigą įvykdę rinkėjai verti apdovanojimo aukščiausiais valstybės ordinais ir medaliais. Bet ar visiems rinkėjams pakaks kantrybės, o kam naudingas žemas rinkėjų aktyvumas, atsakymas akivaizdus.
Manau, kad Lietuvoje neužtikrinti teisingi ir demokratiški rinkimai, o tai kelia rimtą klausimą ar dar gyvename pagal LR Konstituciją.
