Pristatome "Akistatos" pašnekovą: Stanislovas Stulpinas - Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras. Jaunystėje norėjo tapti žurnalistu, tačiau stojo mokytis teisės. Dirbo Mažeikių prokuratūroje, vėliau buvo Šilutės rajono vyriausiasis prokuroras, o nuo 1995-ųjų - Klaipėdos vyriausiasis prokuroras. Didžiausias pomėgis - žvejyba.
- Kaip pasikeitė prokuratūros funkcijos pastaruoju metu?
- Gerokai, ypač kai nebeliko bendrosios priežiūros. Mano nuomone, bendrosios priežiūros panaikinimas buvo didelė klaida. Prokurorai iki tol atlikdavo daugybę patikrinimų ir spręsdavo kasdieninius žmonių reikalus: atleidimo iš darbo teisėtumą, atlyginimų neišmokėjimą, prirašinėjimus ir kitką. Užtekdavo net telefonu paskambinti prasižengusiam įmonės vadovui ir pareikšti, jog prokuratūra rašys protestą (dabar nebeliko net sąvokos "protestas") prieš jo veiksmus ar kels drausminę bylą, ir visi pažeidimai dažniausiai būdavo nedelsiant pašalinami. Šias funkcijas lyg ir turėjo perimti Valstybės kontrolė, tačiau ji kvotos funkcijų dabar jau atsisakė ir faktiškai tapo valstybės auditu, besidominčiu daugiausia tuo, kaip panaudojamos valstybės biudžeto lėšos ir ar nėra išeikvojimų jas skirstant. Paprastam žmogui palikta galimybė tik kreiptis į teismą, tačiau ne kiekvienas tai sugeba padaryti. Teismai nepriima ne pagal atitinkamus reikalavimus ir formas surašytų prašymų, o tinkamai juos surašyti reikia teisinių žinių. Deja, vos galą su galu suduriantis bedarbis neišgali apmokėti solidaus honoraro advokatui ir dar sumokėti žyminius mokesčius teismui. Gal todėl žmonės vis dar tebesikreipia į prokuratūrą nežinodami, kad tokiais klausimais mes beveik nebeužsiimame. Praktiškai prokuroras užsiima visais kovos su nusikalstamumu klausimais, atsako už išaiškinamumą, prevencinį darbą. Nė viena baudžiamoji byla teisman nepatenka neperžiūrėta prokuratūros. Prokurorai bylos tyrimą lydi nuo pat nusikaltimo užregistravimo momento ir teisme prašo atitinkamos bausmės kaltininkui.
Pagal naująjį Prokuratūros įstatymą ir įsigaliojusį Civilinio proceso kodeksą, mums pavestas viešas interesų gynimas, kuris apima nepilnamečių, neįgalių asmenų teisių gynimą civiline tvarka, taip pat ir valstybės interesų gynimą. Čia turimas galvoje dar išlikusių valstybinių įmonių ar savivaldybių interesų gynimas. Ir tenka ginti, kelti ieškinius, o valstybei už tai nemokami jokie mokesčiai. Įstatymų leidėjams derėtų priimti nuostatą, kad jei įmonė turi daugiau nei 50 procentų privataus kapitalo, tai ji pati turėtų reikšti savo ieškinius, susimokėjusi į valstybės biudžetą žyminius mokesčius. Tuomet sumažėtų darbo ir teismams.
- Kokie specifiniai darbai iškyla uostamiesčio prokurorams?
- Klaipėdos prokuratūrai darbo tikrai pakanka. Nuo 1990 metų nusikalstamumas mieste išaugo trigubai. Kasmet Klaipėdoje įvykdoma per 6 000 nusikaltimų, iš jų maždaug ketvirtadalis - sunkūs. Su uostu susijęs ekonomikos augimas į miestą pritraukia ir daugiau nusikaltėlių. Per šalies jūrų vartus atgabenama daugybė konteinerių, kuriuose mėginama slėpti ir narkotikus, ir kontrabandą. Kontrabandos bylų išaiškinamumas yra blogas, nes dažnai teisėsaugininkams įkliūva tik vairuotojas, kuris dažniausiai tikina nežinojęs, ką veža, mat krovinys užsienyje buvęs pakrautas jam nedalyvaujant. Kaip pavyzdį galima paminėti Vokietijos firmą "Mintech" (jai šiuo metu tėvynėje yra iškeltos net kelios baudžiamosios bylos), tranzitu per Lietuvą į Lenkiją, Rusiją ar Baltarusiją siųsdavusią krovinius. Patikrinus tuos krovinius uoste ar pasienyje, vežamuose balduose ar plastikinėse duryse būdavo "prifarširuota" kontrabandinių cigarečių. Cigarečių kontrabanda kažkodėl vykdoma ratu: iš Vokietijos ar Olandijos per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamos cigaretės mūsų šalyje perkraunamos ir grąžinamos atgal jau kaip tikra kontrabanda, nes ten jos kainuoja žymiai brangiau nei parduodamos didmenomis eksportui. Kontrabandininkams "nubyra" maždaug dvidešimt procentų kiekvienos siuntos vertės.
Neišvengia uostamiestis ir kitiems šalies didmiesčiams opių nusikaltimų - klesti automobilių vagys. Tokių nusikaltimų išaiškinimas kol kas tikrai nedidelis ir teisėsaugininkams šioje srityje dar teks gerokai tobulėti.
Dar nedažnai, tačiau jau susiduriame su problemomis, kai nusikaltimai įvykdomi ofšorinėse bendrovėse užregistruotuose laivuose, plaukiojančiuose su užsienio valstybių vėliavomis, tačiau su lietuviškomis įgulomis. Tokiuose laivuose net kapitonai dažnai būna Lietuvos piliečiai, tačiau jei juose įvyksta žmogžudystė ar bet koks kitas nusikaltimas, Klaipėdos prokuratūra jo tirti neturi teisinio pagrindo. Dėl to būna labai nepatenkinti nukentėjėlių artimieji ar giminės, reikalaujantys skirti ekspertizes ir tirti nusikaltimą, tačiau buvę Lietuvos laivai, išregistruoti iš uosto registro ir prirašyti kur nors Virdžinijos salose, jau tampa užsienio valstybės teritorija ir teisinius veiksmus juose turėtų vykdyti tų šalių teisėsaugininkai, tačiau dažnai tai jų visiškai nedomina.
- Kokias per tuos beveik aštuonerius darbo Klaipėdos prokuratūroje metus bylas tirti sekėsi sunkiausiai?
- Daug mūsų ir policijos pareigūnų pastangų prireikė tiriant nužudymų bylas. Tačiau iš manęs asmeniškai daugiausia fizinių ir moralinių jėgų pareikalavo net politiškai nevienareikšmiškai vertinta "Jūros" baudžiamoji byla. Iš šios bylos buvo išskirta bene dešimt baudžiamųjų bylų, kurios iki šiol nagrinėjamos teisme. Valstybinė "Jūros" įmonė sunkion padėtin pateko sudėtingu valstybei laikotarpiu, kai sužlugo ir kolūkiai, ir stambios pramonės įmonės. Dauguma laivų buvo parduoti be jokio konkurso ir tikrosios vertės neatitinkančiomis kainomis, nors Lietuvos Vyriausybė nusamdė anglų firmą "Mart", kurį įvertino, kiek pasaulinėmis kainomis galėtų kainuoti kiekvienas laivas. Anglai padirbėjo tikrai neblogai, tačiau tik tiriant baudžiamąją bylą paaiškėjo, kad šis dokumentas, net neišverstas iš anglų kalbos, buvo nukištas į Žemės ūkio ministerijos archyvą. Už kainoraščio vertimą į lietuvių kalbą kelis tūkstančius litų sumokėjo patys prokurorai, o net neapžiūrėti laivai buvo parceliuojami pirkėjams. Šimtai milijonų nuostolių susidarė dėl juokingai mažos apynaujų žvejybos tralerių ir plaukiojančių žvejybos bazių-šaldytuvų pardavimo kainų. Pavyzdžiui, du didieji žvejybos traleriai-šaldytuvai "Minija" ir "Telšiai" buvo parduoti už 700 000 dolerių ir tuoj pat perparduoti po vieną milijoną dolerių už kiekvieną. Pirminis laivų pirkėjas buvo ofšorinė užsienio firma, o sandėrio dokumentus pasirašė pats prezidentas. Iki prokuratūros tyrimo niekam nerūpėjo, kad prezidentas Plugatariovas gyvena Klaipėdoje, Minijos gatvėje, ir yra buvęs "Jūros" darbuotojas, kuris laivus tuoj pat perpardavė EBSW grupės atstovams iš Kauno "Tauerio" firmos ir pats ten įsidarbino. Tirtas ne vienas panašus epizodas, o ant prokuratūros darbuotojų pasipylė kaltinimai, kad jie esą vykdo politinius užsakymus. Politika čia net nekvepėjo, nes revizijos medžiagą prokuratūrai perdavė Valstybės kontrolė, o ši iškėlė baudžiamąsias bylas, kruopščiai atliko net trejus metus užtrukusį jų tyrimą bei perdavė jas į teismą.
- Nuo gegužės 1-osios pradės veikti nauji kodeksai. Ar tam jau ruošiatės?
- Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorams atsiras net 90 procentų daugiau techninio darbo, o prokuroras gi iš esmės tampa vadovu tiriant kiekvieną nusikaltimą. Ar mes tam esam pasiruošę? Drįstu teigti, jog ne. Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimas Seimo sprendimu atidėtas iki 2003 metų gegužės pirmos dienos, tačiau kitų metų biudžete šiam svarbiam reikalui nenumatoma lėšų, niekas net nepaskaičiavo, kiek reikės papildomų prokurorų etatų, kiek lėšų kompiuterinei ir dauginimo technikai įsigyti. 44 Klaipėdos prokurorai teturi šešis senus kompiuterius ir vieną besibaigiantį kopijavimo aparatą. Esant tokiai situacijai, ar nereikės vėl atidėti artėjančių Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo terminų ?
Noriu paliesti dar vieną labai svarbų klausimą. Einant į Europą turėtų būti suvienodinami ne tik atitinkami įstatymai, bet ir atlyginimai. Vakarų Europoje tiek teisėjų, tiek to paties lygio prokurorų atlyginimai yra visiškai vienodi. Mūsuose šiuo metu prokurorų atlyginimai 30 procentų mažesni, nors šie pareigūnai dirba ne mažiau atsakingą darbą negu teisėjai. Tiesa, šiais metais Seimas sustabdė prokurorų atlyginimo mažinimą, bet tai buvo padaryta tuomet, kai atlyginimai jau buvo sumažėję beveik iki minimumo. Jei panašiai bus ir šiais metais, geriausi prokurorai išeis į geriau apmokamą darbą. Jau senokai geriau apmokamos teisėtvarkos struktūros pasipildo beveik išimtinai prokuratūrų sąskaita. Atrodo, jog atkakliai nenorima suprasti, jog pigi teisėsauga brangiai kainuoja.
- Taigi patarlė, jog nuo darbo nebūsi bagotas, o tik kuprotas, tinka ir prokurorams?
- Didžiausias mano turtas - tai šeima: žmona Janina, dirbanti vadybininke "Klasco" bendrovėje, ištekėjusi dukra ir vienuolikametė anūkė. Ar mažoji pratęs šeimoje beužsimezgančią teisininkų dinastiją, spėlioti dar anksti, nes kol kas labai gerai besimokančiai mergaitei labiausiai patinka piešti. Jei kalbėsime apie materialius dalykus, tai turime trijų kambarių butą, lizingo būdu nusipirktą "Honda Accord" ir kolektyvinį sodą Šilutėje, kur nuvažiuojame kiekvieną laisvą savaitgalį. Namie tris kertes laiko žmona, o aš tik vykdau jos nurodymus: dulkių siurbliu išsiurbiu kambarius, nueinu į parduotuvę, išvedu pasivaikščioti mūsų pekinų veislės šuniuką ar tvarkausi garaže. Virtuvėje taip pat dažniau triūsia žmona, nors gaminti valgyti moku ir mėgstu. Dar neatsirado peikiančiųjų mano išvirtą žuvienę ar iškeptus šašlykus, jau nekalbant apie šiurpą. Šiurpa - tai toks egzotiškas patiekalas iš avies galvos ir avienos kauliukų, verdamas net penkias valandas su gausybe prieskonių, aštriųjų pipirų ir česnakų bei paskaninamas specialiai paruoštu lūpas deginančiu "kalamburščiku". Prie šio valgio labai tinka ir taurelė degtinės, kaip, beje, ir prie žuvienės, nes be taurelės žuvienė tebūtų tik žuvų sriuba. Esu prisiekęs žvejys, todėl dažniausiai žuvienę verdu iš savo paties pagautų žuvelių. Didžiausias laimikis - poledinės žūklės metu užkibusi 14,5 kilogramo lydeka, kurią ištraukiau tik praplatinęs eketę. Mėgstu ir medžioklę - esu nušovęs briedį, kelis elnius, šernus ir kitokių smulkesnių žvėrelių.
