Pavasarį ir vasaros pradžioje į gydytojų dermatologų kabinetus ima plūsti ligoniai, norėdami išsiaiškinti, ar neserga kojų pėdų bei nagų grybeliu. Mat kol šaltuoju metų periodu visi jie avėjo uždarą avalynę, kol mažiau prakaitavo kojos, minėtos ligos požymiai buvo tarsi nepastebimi.
Pasak kauniečio gydytojo dermatologo Naurio Grušausko, kojų pėdų ar nagų grybeliu serga apie 2-3 procentai visos populiacijos, o tai - ne tiek mažai. Liga vienodai "puola" tiek suaugusiuosius, tiek vaikus. Pažymėtina tai, jog ypač lengvai grybeliu užsikrečia tie, kurių tėvai ar giminaičiai jau sirgo minėta odos liga. Mat dėl genetinio polinkio sirgti odos grybeliu organizmas būna ne toks atsparus.
Nors grybelis laikomas užkrečiama liga, tačiau, pasak gydytojo dermatologo, pasitaiko išimčių. Pavyzdžiui, gydytojui teko padėti pacientui, kuris grybeliu, kaip pats pasisakė, sirgo apie 20 metų, o jo žmonos kojos, kaip paaiškėjo atlikus tyrimus, buvo visiškai sveikos. Tas pat pasakytina ir apie vaikus - vieni nuo tėvų užsikrečia, kiti - ne. Gydytojas tai aiškina kiekvieno organizmo ypatumais, individualiu atsparumu, imuninės sistemos stiprumu.
Beje, yra nustatyta, kad odos grybeliu dažniau serga nesaikingai vartojantys alkoholį, gausiai prakaituojantys, sutrikusią medžiagų apykaitą turintys žmonės, taip pat tie, kuriuos kamuoja dažni stresai, nervinė įtampa.
Grybeline kojų ir nagų liga dažniausiai užsikrečiama baseine, sporto salėje, pirtyje, bendro naudojimosi dušuose, naudojantis kitų rankšluosčiais, plaušinėmis, avalyne ir t. t. Kadangi grybelių sporos labai mėgsta drėgnas ir šiltas patalpas, minėtose vietose jos gana greitai dauginasi, o gyvybingos išlieka daugelį metų. Todėl į baseiną, dušą ar pirtį gydytojas dermatologas pataria eiti tik visiems šeimos nariams apsirūpinus tinkama avalyne. Šiais laikais sunkiau gyvenantys žmonės avalynės ieško dėvėtų rūbų parduotuvėse, tad įsigijus tokius batus būtina gerai išdezinfekuoti.
Dar viena, anot gydytojo, didelė bėda - lankymasis svečiuose. Gaila, tačiau mūsuose dar neišgyvendinta tradicija užsukus į svečius nusiauti batus arba pasinaudoti svetimomis šlepetėmis. O gal jose yra grybelių užkrato?
Gydytojas rekomenduoja visiems šeimos nariams turėti po atskirą rankšluostį, ir net ne po vieną, o po tris: veidui, kojoms ir intymioms vietoms. Mat šluostantis vienu ir tuo pačiu rankšluosčiu grybelio sukėlėjai gali išplisti ir ant rankų, veido, krūtinės ar net viso kūno!
Dar vienas uolus grybelio platintojas yra laukinės katės. Pakanka mažam vaikui paglostyti namų neturinčią, neprižiūrėtą katytę, ir gali tekti du tris mėnesius gydytis gyvūnėlio užsikrėstą odos ligą.
Kokie pirmieji kojų grybelio požymiai ir simptomai? Pasak gydytojo Naurio Grušausko, užsikrėtus grybeliu, pradeda vis įkyriau niežėti ir perštėti kojų tarpupirščius, padus. Po kurio laiko pėdų oda pradeda trūkinėti, luptis, pleiskanoti - atrodo taip, tarsi būtų nubarstyta miltais. Atsiranda pustulių. Kojų tarpupirščiuose prasideda erozija (oda įtrūksta, gali net kraujuoti). Pažeistas vietas skauda. Kinta ir ligos pažeisti nagai - sustorėja, praranda spalvą ir blizgesį, iškrapštoma ponaginės masės. Galiausiai nagai ima luptis, trupėti. Vienas iš itin dažnų pacientų nusiskundimų - kojų nagus tampa sunku nukarpyti.
Gydytojas atskirai paminėjo kirkšnių grybelį, kuriuo gan dažnai užsikrečia pirtyse mėgstantys lankytis vyrai.
Kadangi odos grybelis savaime neišnyksta, negydoma infekcija plinta toliau - kaip minėta, gali pasiekti blauzdas, nugarą, krūtinę, galvą. Dėl odos pleiskanojimo ši liga primena kitą nepagydomą odos ligą žvynelinę, taip pat ir visą eilę kitų odos ligų, todėl grybelį diagnozuoti galima tik atlikus reikiamus tyrimus.
Šiuo metu, pasak gydytojo dermatologo, yra pakankamai efektyvių antigrybelinių vaistų. Tiesa, jie nėra pigūs. Tačiau nereikėtų pamiršti ir to, jog kuo grybelis ilgiau negydomas, tuo ilgesnis jo gydymo laikas, taigi ir išlaidos medikamentams bus didesnės. Kai diagnozuojamas tik nagų grybelis, skiriama vietinis gydymas (tepaliukai) ir gydomieji pedikiūrai (80 metų ir vyresniems ligoniams geriamieji vaistai gali neduoti reikiamo efekto, nes organizmas juos menkiau įsisavina).
Odos grybelį nereikėtų bandyti išsigydyti patiems, priešgrybelinių tepaliukų įsigijus vaistinėse. Mat gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus, parenka tinkamiausią medikamentą.
Pažymėtina tai, jog gydymo trukmę nustato gydytojas ir jos privalu griežtai laikytis. Mat dauguma pacientų, pajutę pirmuosius pagerėjimo požymius, vaistų vartojimą nutraukia ir liga atsinaujina.
Anot gydytojo Naurio Grušausko, odos grybelis nesiejamas su nepakankama higiena, nešvara - šia liga vienodai serga įvairiausių visuomenės sluoksnių atstovai.
Profilaktika
Gydytojas dermatologas pataria visuomet susiruošus į baseiną (pirtį) turėti savo avalynę, o grįžus išsimaudyti pakartotinai, kojas ir tarpupirščius gerai išsiplauti muilu ir sausai nušluostyti. Po to pėdas ir tarpupirščius galima patepti mikrobus veikiančiu tepaliuku, pasipurkšti specialiu dezodorantu (veikia antimikrobiškai, mažina prakaitavimą). Svečiuose nepatartina nusiauti batų, nereikia naudotis svetimomis šlepetėmis. Būtina turėti asmeninius rankšluosčius ir niekam neleisti jais naudotis. Reikia nuolat vėdinti avalynę, o įsigijus avėtus batus gerai išdezinfekuoti (vaistinėse yra įvairių dezinfekavimo priemonių), neavėti ankštų batų, mat tokioje avalynėje mikrobai dauginasi kur kas greičiau.
