Ieva Žutautaitė
Atgimimo laikais išpopuliarėjusią dainą "Žemėj Lietuvos" dauguma žmonių iki šiol vadina liaudies kūryba, tačiau jos žodžių bei muzikos autorius kompozitorius Kęstutis Vasiliauskas gyvena Kiduliuose (Šakių raj.). Per pirmąjį savo suvažiavimą Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) partija šią dainą paskelbė savo himnu. Ji iki šiol yra konservatorių interneto tinklalapyje, tačiau nurodoma, kad teksto autorius - poetas Sigitas Geda. Kęstutis Vasiliauskas prisimena, kad prieš suvažiavimą į jį kreipėsi mokyklos, kurioje dirba, direktorius Arūnas Samys ir pranešė, kad jo daina greičiausiai taps partijos himnu, bei paprašė leidimo šiek tiek pakeisti žodžius. Kęstutis su tuo nesutiko, nes, pasak jo, kuriant "Žemėj Lietuvos" kiekvienas žodis plaukė tarsi iš pačios širdies, tad, matyt, partijos funkcionieriai nusprendė apsieiti be jo leidimo ir nunešė dainą "pataisyti" poetui Sigitui Gedai. Iškraipytame dainos teksto variante visiškai nepasikeitė tik priedainis: "Žemėj Lietuvos, /Ąžuolai žaliuos,/ Ąžuolai žaliuos, / Žemėj Lietuvos". Netrukus pradėta skelbti, jog dainos žodžių autorius jau nebe K. Vasiliauskas, o Sigitas Geda. Pavogtasis dainos variantas su S. Gedos, kaip teksto autoriaus, pavarde pateko net į vadovėlį ketvirtokams "Šaltinis" ir dainyną "Dainuokim, dainuokim, dainuokim". K. Vasiliauskas anuomet parašė atvirą laišką, ragindamas teisuoliais besiskelbiančius konservatorius gerbti jo, kaip autoriaus, teises, tačiau nemigos kankinamu besiskelbiantis didžiausias šalies dienraštis jo taip ir neišspausdino. Matyt, norėdamas numaldyti nepaklusniojo kompozitoriaus teisėtas pretenzijas, Vytautas Landsbergis jam atsiuntė kelias knygas su savo autografais, o Sigitas Geda parašė lyg ir atsiprašantį laišką, kuriame teigė, kad partijos veikėjai, atnešę jam dainos tekstą, sakė, jog žodžius parašė senas (K. Vasiliauskui tuomet buvo penkiasdešimt metų) Sibiro tremtinys, kuriam "blogai su lietuvių kalba". "Pataisyto" teksto Sigitas Geda nelaiko originalia savo kūryba ir autorystės atsisako. Tačiau "Žemėj Lietuvos" ir toliau pagal iškraipytus žodžius gieda ne tik konservatoriai, bet ir išeivijos chorai, todėl K. Vasiliauskas sieks atstatyti istorinę teisybę. Kęstutis tikina nenorįs jokios piniginės kompensacijos už pavogtą dainą, tik nori, kad ji būtų dainuojama tokia, kokią ją sukūrė. Pasak kompozitoriaus, politikai ir valdininkai tokius reikalus operatyviai sprendžia tik artėjant rinkimams, todėl savo pretenzijas ketina pareikšti rudenį. Daugiau kaip šimtą dainų, tarp kurių ir liaudžiai priskiriama "Brangiausios spalvos", sukūręs Kęstutis yra išleidęs savo poezijos knygelę ir dainų garsajuostę.
