Dievas kartais tikrai maloningas piktadariams. Pavojaus signalas neįsijungia, o visraktis lengvai atrakina spyną. Du trumpai kirptais plaukais ispanų kilmės amerikiečiai įslenka į vilą netoli Majamio (JAV). Interjeras toks prabangus, kad Fernandas Alfaras ir Rigobertas Gonsalesas trumpam stabteli iš nustebimo. Baldai svetainėje nepaprastai prašmatnūs. Didžiulė įstiklinta siena atsiveria į pliažą, kurį skalauja ramios vandenyno bangos. Vaizdas pasakiškas. Abu vyrai jaučiasi taip, tarytum būtų išlošę loterijoje.
Iš tikrųjų apiplėšinėti vilas - ne jų specialybė. Jie pripratę perpardavinėti vogtus automobilius ir grybštelėti šen bei ten savaitgaliais. Pelno nedaug, o teisme jau ne kartą teko lankytis. Taigi Fernandas Alfaras nusprendė išbandyti ramesnį "verslą" - pradėti apiplėšinėti namus. Jo bičiulis Rigobertas Gonsalesas noriai sutiko jam padėti. Kai turtingas biznierius su žmona ir dviem dukrelėmis išvyko į miestą, abu tipeliai įsibrovė į namą ir pradėjo karštligiškai raustis po stalčius bei spintas ieškodami vertingų daiktų. Turtuolių miegamajame jie rado du puikius laikrodžius. Vagys jais pasigrožėjo ir nustatė svorį. Be jokios abejonės, jie iš aukso! Majamio juodojoje rinkoje tokios brangenybės kainuoja apie 20 000 dolerių. Tai tikra mana iš dangaus, apie kurią Alfaras ir Gonsalesas net nesvajojo. Abu galėtų pasitenkinti šiuo grobiu ir slapta dingti. Taip, tačiau kodėl elgtis protingai, kai yra galimybė padaryti kvailystę? Vagių dėmesį patraukia du paveikslai svetainėje. Jie nieko neišmano apie tapybą, tačiau samprotauja taip: namo savininkai turtingi, todėl šios drobės turi būti brangios, vertos kelių tūkstančių. Taigi vienu rankos mostelėjimu jas nukabina ir išeina nešini po pažastimi.
Praslenka trys dienos. Gonsalesas drybso lovoje savo mažame kambarėlyje ir varto vietinį laikraštį. Staiga jo dėmesį patraukia dvi nuotraukos. Jose - jų pavogtų paveikslų vaizdai. Po pirmąja parašyta: "Ogiusto Renuaro drobė "Trinitė aikštė". Ji įvertinta 2,7 milijono dolerių. Šis paveikslas buvo pavogtas praėjusį savaitgalį iš Li Andersono vilos". Po antrąja, vaizduojančia kaimo peizažą, paaiškinimas dar trumpesnis: "Kitas pavogtas darbas - Klodo Monė "Vetheuil peizažas". Jis įvertintas 4 milijonais dolerių".
Rigobertas Gonsalesas nėra net girdėjęs apie Renuarą ir Monė. Jam nusispjauti, kad šie prancūzų impresionistai - greta garsiausių pasaulio tapytojų. Jis suskaičiavo, kad tai beveik 7 milijonai dolerių! Šitoks turtas jo sieninėje spintoje!
Rigobertas tučtuojau praneša džiugią žinią Fernandui. Abu jaučiasi kaip devintame danguje. Belieka išspręsti vieną smulkmeną - kur rasti gerą tarpininką, galintį suvesti su pirkėju-meno kolekcionieriumi?
Alfaras su Gonsalesu aplaksto visus žinomus įtartinus barus, tačiau draugai juos sutinka su pašaipa ir nepasitikėjimu. Ne, septynių milijonų dolerių grobis neįmanomas, per didelis, kad būtų galima patikėti! Abu gudruoliai nusprendžia palaukti. Pagaliau smulkus vagišius juos suveda su vienu įtartinu tipu, dideliu auksinių laikrodžių mėgėju ir žinovu. Susitikimas paskiriamas automobilių stovėjimo aikštelėje Majamio priemiestyje. Sutartą valandą Alfaras ir Gonsalesas pamato savo pirkėją prie raudono lenktyninio automobilio vairo. Vyrukas labai išvaizdus, apsivilkęs margus marškinius. Jo apžėlusią krūtinę puošia auksinės grandinėlės. "Parodykite prekę", - paprašo nesivaržydamas. "Štai. Mes turime du auksinius laikrodžius. Kiek už juos duotumėte?" - "Imu vieną už 8 000 dolerių. Va, imkite pinigus..." - ir praveria dolerių prikimštą lagaminą. Iš džiaugsmo Alfaras ir Gonsalesas net nesivargina juos suskaičiuoti. Išsiskiriant nepažįstamasis priduria: "Man sakė, kad turėsite ir paveikslų. Surasčiau jums pirkėją..." Vyras jiems paaiškina, kad Majamyje gyvenantis rumunas nori įsigyti garsių dailininkų vogtų darbų ir juos realizuoti Rytų Europoje. Laikrodžio pirkėjas prižada suorganizuoti susitikimą. Po trijų dienų minėti vagys praveria ištaigingo Majamio viešbučio "Hialeah" duris. Abu jaučiasi taip, tarytum būtų įžengę į tarptautinio nusikalstamo pasaulio didikų rūmus. Po pažastimis jie atsinešė du suvyniotus paveikslus... Paslaptingasis pirkėjas juos sutinka keliais aukštais aukščiau prabangiame kambaryje. Su aiškiu užsienietišku akcentu jis jiems pristato prie durų stovintį tvirtą vyruką: "Igoris. Mano asmens sargybinis - ir tęsia: Ponai, norėčiau pamatyti meno kūrinius..."
Abu vagys skubiai nuplėšia nuo paveikslų popierių. Pirkėjas pažvelgia į tapybos darbus eksperto akimi, o paskui kreipiasi į savo sargybinį: "Brangusis, mūsų draugai turi tikrai tuos darbus..." Šie žodžiai - sutartas signalas. Per sekundę tarytum iš žemės išdygsta dešimt policininkų. "Majamio policija! Jūs areštuoti!" - pareiškia pareigūnai prieš uždėdami antrankius.
Dabar pirkėjas rumunas ir jo asmens sargybinis kalba švariai amerikietiškai, be jokio akcento, ir pasveikina policininkus! Iš tikrųjų tai privatūs detektyvai, specializavęsi vogtų meno kūrinių perpardavinėjimo tyrime. Alfaras ir Gonsalesas negali atsitokėti, nes pasirodo ir laikrodį pirkęs nepažįstamasis. Jis, taip mielai juos nukreipęs pas tariamą rumuną, yra Majamio policijos kovos su banditizmu seržantas skyriaus! Abu neapsukrūs vagys vėl kalėjime, kuriame tikrai nepraturtės. Renuaro ir Monė šedevrai sugrįžo pas savininką.
