Kadangi šiuo metu aš ne Londone, tai kol kas rašysiu apie kitas vietas.
„Anapilio“ nebėra. (Kitoj vietoj gal būtų gera naujiena!) Pastato teritorija aptverta geltona-raudona „kriminalų“ juosta, kad niekas net artyn neitų. Ruošiamasi netyčia padegti. Kaip ir Kurhauzą. „Anapilio“ turinys neva persikėlė „ant kampo“ į buvusius melioratorių poilsio namus su euroremontu ir melioratoriams turbūt mielu (o gal atvirkščiai?) pavadinimu „Vandenis“. Bet iš tikrųjų tai niekas ten neina...
Tiro nebėra. Kodėl?! Dar užpernai buvo. Juk šaudyti į ką nors - vienas iš didžiausių malonumų. Kur žiūri verslininkai? Kodėl neužpildo tokios patrauklios spragos? Juk užpildyti kokią spragą ar angą jiems vienas iš didžiausių malonumų. Tikiuosi, kad kitais metais ji jau bus užpildyta. Ir ne kartą.
„Bobų pliažo“ turgus - yra. Jo rinką užpildęs prašmatnus Latvijos gamybos apatinis trikotažas. Į „bobų pliažą“ eina visos. Tik Aliodijos Ruzgaitės kurį laiką buvome pasigedę. Truputį nerimavome, bet aną dieną jau pamatėme ir ją. Iškart atlėgo - viskas gerai. O vyrai šiais laikais per „bobų pliažo“ teritoriją žygiuoja be jokios gėdos. Seniau, būdavo, tokius iškoneveikdavo ir apmėtydavo smėliu. Kartais ir į jūrą mesteldavo. O dabar niekam neberūpi. Ar čia žodžio laisvės, ar lyčių lygybės padarinys? O gal tai moterų žurnalų, mokančių visus gyventi, įtaka? Būtų įdomu sužinoti. Kas nors galėtų atlikti kokį tyrimėlį šiuo klausimu.
Basanavičiaus gatvė su dainomis - deja, yra. (Kaštonų joje nebėra, bet apie tai nerašysiu, nes dar apsiverksiu. Tuos, kurie taip padarė, norėčiau pastatyti prie sienos, ir ilgai ilgai varyti į juos automatu - tol, kol baigtųsi dešimt apkabų.)
Rusų yra daug. Vienas, atėjęs į banką per Žolinę, kuri šiais laikais dar ir išeiginė, ir pabučiavęs spyną, savo nepasitenkinimą išreiškė taip: „Spiat. Dumajut, vstupili odnoi nogoi v Jevropu, tak mogut spat“.
Rora - yra. Toks pat kaip visada.
Jūsų Inamorata
