Šarūnas Naruševičius
Varputėnuose (Šiaulių raj.) sučiuptas nepilnametis, padeginėjęs žmonių ūkinius pastatus.
Šiųmetę vasario 5-ąją, maždaug pusę aštuntos vakaro, užsiliepsnojo Onos Trušienės ūkinis pastatas. Sulėkė žmonės, tačiau ugnis buvo greitesnė - pastatas supleškėjo su visu geru: pražuvo karvutė, 2 kiaulės, 6 vištos, pelenais virto 2 tonos šieno. Nusiminusi O. Trušienė nuostolius įvertino beveik 15 000 litų. Po nelaimės Varputėnuose imta kalbėti, kad pastatą kažkas padegė - ugniagesių ekspertai iššniukštinėjo, jog gaisro židinys buvo ne pačiame ūkiniame, o šalia stūksojusioje šiaudų stirtoje. Kai kas iš kaimiečių ėmė įtarinėti, jog padegti galėjo septyniolikmetis Laimonas Šamanskis. Gesinti ūkinio pastato šis nepilnametis atbėgo vienas pirmųjų, po to padėjo paskersti ugnyje kritusią kiaulę. Tą vakarą Laimonas buvo išgėręs, be to ir taip buvo prastos reputacijos - neseniai nuteistas už plėšimą.
Įtarimai dar labiau sustiprėjo lygiai po mėnesio, Varputėnuose kilus naujam gaisrui. Kovo 5-ąją supleškėjo kitas didžiulis ūkinis pastatas. Jame aštuoni kaimiečiai laikė savo šieną - iš viso apie 15 tonų. Maždaug pusę dešimtos vakaro pastebėta, jog liepsnoja pastato stogas. Ir vėl žmonės bei atskubėję ugniagesiai buvo bejėgiai - supleškėjo visas šienas, stogas, teliko aprūkusios sienos. Laimei, spėta bent gyvulius išvaryti. Ir šįkart Laimonas pastebėtas subėgusiųjų būryje. Jis irgi iš degančio pastato varė besiblaškančius gyvulius. Ir vėl kilo kalbų apie įtariamąjį.
Po trijų parų, kovo 8-ąją, prieš pat pusiaunaktį užsidegė trečias ūkinis pastatas, priklausantis keturiems ūkininkams. Supleškėjo pusketvirtos tonos šieno. Ir vėl požymiai gaisravietėje rodė, jog ugnis kilo nuo piktavalio rankos. Kai tarp gesintojų žmonės pamatė Laimoną, kelių kaimiečių nervai neišlaikė. Šaukdami: "Tu padegei!" keli kibo nepilnamečiui į atlapus. Šis išsigynė, ištrūkęs iš gniaužtų paskubėjo dingti. Tuo Laimono bėdos nesibaigė - tik prasidėjo.
Ugniagesių inspektoriams parašius išvadą, jog ir trečiasis gaisras yra padegimas, rajono kriminalistai atsiraitoję rankoves ėmėsi tyrimo. Apklausę varputėniškius ir išgirdę, ką žmonės įtaria, Laimoną išsikvietė apklausti. Nepilnametis ir policininkams iš paskutiniųjų melavo nieko nepadeginėjęs, tačiau pareigūnai ne kaimiečiai - įpratę "skaldyti" melagius. Netrukus Laimonas prisipažino padegęs visus tris ūkinius pastatus. Jis sakė tai daręs ne iš pykčio, ne iš keršto, o iš paprasčiausio smalsumo! Mat išgėrus jam užeina nesutramdomas noras ką nors supleškinti.
Jaunuolis papasakojo, kaip vasario 5-ąją padegė šieno stirtą, buvusią prie O. Trušienės ūkinio pastato. Vaikinas žinojo, jog ugnis iš šiaudų persimes į pastatą, tad atsitraukęs smalsiai stebėjo. Kovo 5-osios vakarą prie ūkinio pastato jis atvažiavo dviračiu, užlipęs į palėpę žiebtuvėliu padegė šiaudus ir skubiai numynęs kelis šimtus metrų vėl grožėjosi reginiu. Padegėjas policininkams prisipažino panašiai "raudonąjį gaidį" paleidęs ir kovo 8-ąją. Nedorėlis iki teismo kalėjo suimtas, tad gaisrai Varputėnuose liovėsi.
Neseniai Laimoną Šamanskį teisė. Vienuolika varputėniškių pareiškė ieškinius nuo 75 iki 10 000 litų. Teisiamųjų suole turto naikintojas verkšleno atgailaująs, daugiau nebepadeginėsiąs, tačiau, labai gaila, atlyginti padarytų nuostolių neturįs iš ko. Subendrinus bausmes padegėjui paskirta pusketvirtų metų nelaisvės bausmė sustiprinto režimo kolonijoje. Varputėnuose kalbama, jog atlikęs bausmę Laimonas geriau tenedrįsta pasirodyti kaime - su juo būtų žiauriai susidorota.
