Niekada niekuo neįtarinėk savo vyro, niekada iš jo nereikalauk jokių pasiaiškinimų. Jei jis iš darbo grįžo per vėlai, tu juk puikiai žinai, kad jis sutiko draugą, kurio nebuvo matęs mažiausiai šimtą metų. Jei iš jo kišenės iškrito moteriška nosinaitė, suprask, kad ji ten atsirado visai atsitiktinai: bendradarbė Zita ištraukė jam iš akies krislą, o jūsiškis pamiršo ją grąžinti. Na, o jei vyrui ant skruosto likę lūpdažių pėdsakų? Žinoma, reikia pasakyti: "Mielasis, kažkur įsibrėžei skruostą", - po to atsidusti ir pridurti: "Gal patepti vaistukais?" O jei jis per klaidą jus pavadins ne Onute, o Danute, nereikia žiūrėti į jį tigrės akimis. Tereikia tiesiog nusišypsoti: "Brangusis, aš, matyt, su šiuo naujuoju chalatėliu taip neįprastai atrodau, kad net tu manęs nepažinai".
Vyras, neatlaikęs tokios psichologinės taktikos, pats pradės aiškintis ir teisintis. Geriausia jį užčiaupti pasiūlius stiklą konjako!
Būtina atminti. Jei vyras dažnai užtrunka darbe, jei nuo jo kartais dvelkia moteriškais kvepalais, jei jį kartais užplūsta gera nuotaika, vadinasi, jis dar kažkam reikalingas, vadinasi, jis ne koks slunkius ar nevaleika, vadinasi, jo dar tvirtas sprandas ir juo dar... arti ir arti!
