Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Nuo pačios griežčiausios bausmės - kalėjimo iki gyvos galvos - Kauno rajono gyventoją Audrių Baltramaitį (30 m.) išgelbėjo tai, jog vos sulaikytas jis neslėpė savo kaltės, prisipažino nužudęs garbaus amžiaus sutuoktinius kauniečius Alevtiną ir Nikolajų Šelgunovus ir padėjo tirti šį nusikaltimą. Kauno apygardos teismui beliko įrodymais pagrįsti jo kaltę ir penktą kartą teisiamųjų suole atsidūrusiam vyriškiui paskirti 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmąjį dešimtmetį A. Baltramaitis praleis kalėjime, likusius metus - griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Tyla kėlė nerimą
Praėjusių metų gegužės pabaigoje Kauno Kovo 11-osios gatvės 38-ojo namo gyventojai pasigedo savo kaimynų - 70 metų Alevtinos Šelgunovos ir ketveriais metais vyresnio jos vyro Nikolajaus. Sutuoktinių nebuvo matyti beveik savaitę. A. Šelgunovą kaimynai pažinojo kaip gana veiklią, aktyvią ir nuolat kažkur skubėjusią moterį, o jos vyras taip pat dažnokai išeidavo į lauką, todėl keista tyla jų namuose aplinkiniams kėlė pagrįstą nerimą. Gegužės 28 dieną, pajutę iš Šelgunovų buto į laiptinę sklindantį nemalonų kvapą, kaimynai pagaliau paspaudė jų buto durų skambutį, paskui stipriai pasibeldė, tačiau niekas neatidarė. Tada vienas namo gyventojas paskambino į policiją. Pareigūnai atvyko ne vieni - kartu su gelbėtojais, kurie pro balkoną pateko į ketvirtajame aukšte buvusį butą. Bloga nuojauta tuoj pat pasitvirtino - čia buvo rasti Šelgunovų lavonai. Koridoriuje gulėjusios Alevtinos galva buvo sužalota. Nikolajus rastas viename iš kambarių. Gerokai apirę kūnai leido daryti išvadą, jog garbaus amžiaus žmonės galėjo būti nužudyti maždaug prieš savaitę.
Anonimas padėjo atskleisti nusikaltėlį
Pradėjus šio kraupaus įvykio tyrimą buvo aiškinamos įvairios versijos. Bet tikrasis įtariamasis pagaliau paaiškėjo, kuomet Kauno VPK budėtojams paskambinęs anonimas nurodė su nužudytųjų anūke Kristina Šelgunova kurį laiką draugavusio Audrius Baltramaičio pavardę. Sulaikytas šis vyriškis prisipažino įvykdęs nusikaltimą.
Grįžęs iš kolonijos A. Baltramaitis apsigyveno pas motiną Girionių kaime, Kauno rajone. Netrukus vienas draugas (buvęs nuteistasis) Audrių supažindino su Kristina Šelgunova - labai jauna moterimi, auginusia mažametį sūnų. Jiedu pradėjo draugauti. A. Baltramaitis su Kristina vis dažniau apsilankydavo ir jos senelių bute Kovo 11-osios gatvėje. Toji draugystė tęsėsi maždaug pusmetį.
Pareikalavo 14 000 litų
Praėjusį pavasarį pora susipyko. Vėliau K. Šelgunova tikins, jog 2002 metų gegužės 18 dieną aplankiusi senelius ji sužinojo, kad buvęs draugas pas juos gyveno maždaug dvi tris savaites. Anūkė paprašė senelių jo daugiau į savo namus nepriimti - esą jiedu susipykę. Deja, A. Šelgunova šiam vyriškiui durų neužtrenkė. Per tardymą, o vėliau ir teisme A. Baltramaitis pasakojo, jog paskutinį kartą jis atėjo pas Šelgunovus praėjusios gegužės 21 dieną, apie 9 valandą ryto. Su savimi turėjo į polietileninį maišelį suvyniotą metalinį strypą. Pakeliui išgėrė apie 200 gramų degtinės ir butelį alaus, tačiau nebuvo toks girtas, kad negalėtų kontroliuoti savo veiksmų. A. Baltramaitis pas sutuoktinius ėjo pinigų. Esą bendraudamas su jais buvo supratęs, kad A. Šelgunova turi iš banko atsiimti indėlį, o likus savaitei iki šio nusikaltimo buto šeimininkė esą lyg ir minėjusi, jog atsiėmė 13 000 ar 14 000 litų... Iki tol tiktai už vagystes teistas vyriškis tikino, jog sutuoktinių iš anksto nužudyti neplanavo - strypą pasiėmė vien tam, kad pagąsdintų, jei šie neduotų pinigų. Nužudęs šeimininkus pavalgė sriubos...
Išgirdusi skambutį duris atidarė A. Šelgunova ir pakvietė užeiti. Mirtį nešantį įrankį būsimasis žudikas paslėpė koridoriuje už veidrodžio. Įleidusi svečią moteris toliau dirbo pradėtą darbą - lygino drabužius, tačiau netrukus prie jos iš nugaros priėjęs A. Baltramaitis įsakmiu balsu pareikalavo atiduoti 14 000 litų. A. Šelgunova pasakė jokių pinigų neturinti... Tada A. Baltramaitis pasiėmė metalinį strypą ir stipriai smogė Alevtinai į galvą. Nukritusi ant grindų moteris ėmė garsiai šaukti. Tuoj pat į koridorių išėjo jos vyras Nikolajus, tačiau nusikaltėlis tuo pačiu įrankiu ir jam smogė per galvą.
Šaltakraujiškai nužudęs du žmones A. Baltramaitis vertė butą, bet jokių pinigų taip ir nerado. Tada abejingai po vonia pakišo strypą, nuėjęs į virtuvę įsipylė šeimininkės virtos sriubos, o ją suvalgęs atsigėrė kompoto... Prieš išeidamas žudikas iš mirusios buto šeimininkės ausų išvėrė auksinius auskarus, nuo piršto numovė vestuvinį žiedą. Tada užrakino duris ir išėjo... Pirmam pasitaikiusiam taksistui už 130 litų A. Baltramaitis pardavė pagrobtus auksinius dirbinius...
Savaitę nežinojo senelių likimo
Apie senelių mirtį Kristina Šelgunova sužinojo tik tuomet, kai jos bute ėmė šeimininkauti pareigūnai ir gelbėtojai. Maždaug savaitę prieš tai moteris ne kartą bandė aplankyti savo artimus žmones, tačiau jos niekas neįsileisdavo. Kažkodėl pati Kristina niekur nesikreipė ir nebandė aiškintis, kur dingo seneliai, kodėl niekas neatidaro durų... K. Šelgunova patvirtino, jog senelė buvo minėjusi, kad tada, kai jai sukaks 70 metų, ji turėtų gauti pinigų, tačiau apie konkrečią sumą nekalbėjo. Šį pokalbį galėjo girdėti ir A. Baltramaitis.
Beje, kol sulaukė šio teismo posėdžio, A. Baltramaitis net tris kartus sėdo į teisiamųjų suolą už anksčiau įvykdytus nusikaltimus. Tiesa, visos tos vagystės jam bausmės nepailgino - tiesiog pridėjo teistumų...
Motina sūnui neatleidžia
Apie tai, jog sūnui paskelbtas nuosprendis, nuteistojo motina Janina Baltramaitienė sužinojo tik aplankyta šių eilučių autorės. Moteris sakė labai norėjusi dalyvauti teismo posėdyje, tačiau negavusi pranešimo.
- Atrodo, Audrius nebuvo nei akiplėša, nei chuliganas, padėdavo dirbti ūkio darbus, todėl niekaip negaliu įsivaizduoti, kad jis galėjo padaryti tokį žiaurų nusikaltimą, - guodėsi griežtai nuteisto vienturčio sūnaus motina. - Koks jis būtų - man vis tiek lieka vaikas, tačiau negaliu sakyti, kad per griežtai nubaustas. Jis nebuvo nei alkanas, nei nuogas. Kodėl turėjo žudyti?.. Negaliu jam už tai atleisti...
J. Baltramaitienė patikino, jog grįžęs iš kolonijos sūnus apsigyveno jos ir jos antrojo vyro namuose. Iš pradžių buvo įsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau nuolatinio darbo taip ir nesusirado. Dažnai išeidavo iš namų, kartais parsirasdavo po kelių dienų, kartais jo nebūdavo ilgesnį laiką. Kai susipažino su Kristina, buvo ją atsivežęs į svečius. Motina net buvo ėmusi svajoti, jog galbūt sūnus sukurs šeimą, pradės normaliai gyventi, atsisakys draugų.
Motina neslėpė, jog Audrius kartą jau buvo vedęs, turi sūnų, tačiau jo santykiai su šeima seniai nutrūkę. J. Baltramaitienės teigimu, jos antrasis vyras Pranas Audrių priėmė kaip tikrą savo vaiką, grįžusiam iš kolonijos leido apsigyventi jo namuose. Deja, pernykštį sausį Pranui mirus, jo giminės ėmė varyti Audrių iš namų, nes jis čia nebuvo registruotas, be to, pasitikėjimo nekėlė jo teistumai. Dėl to čia jis apsilankydavo (įlipdavo pro langą) tik tada, kai nieko juose nebūdavo. Vieną sykį išeidamas pasiėmė televizorių, kurį, kaip paaiškėjo vėliau, už 50 litų buvo pardavęs dar tuomet gyvai A. Šelgunovai. Deja, po kiek laiko televizorių iš senutės namų išnešė, vis žadėdamas sugrąžinti. Tačiau tai tik ir liko pažadais...
