Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Nevykusiai susiklostė 41 metų Irenos Pranarauskienės, gyvenančios Juodiškių kaime (Rumšiškių sen., Kaišiadorių r.) ir ketveriais metais jaunesnio jos sutuoktinio Arūno vedybinis gyvenimas. 2002-ųjų pabaigoje tarp Irenos ir jau buvusio jos vyro kilęs konfliktas baigėsi pastarojo mirtimi. Kelias paras pragulėjęs Kauno medicinos universiteto klinikose Arūnas galiausiai iškeliavo Anapilin, o Irena sėdo į teisiamųjų suolą. Šią bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija pripažino, jog I. Pranarauskienė peržengė būtinosios ginties ribas ir tyčia nužudė buvusį sutuoktinį. Tačiau nors ir buvo įrodyta teisiamosios kaltė, vadovaudamasis naujaisiais baudžiamaisiais įstatymais teismas jai paskyrė gana švelnią bausmę - pusantrų metų laikotarpiui apribojo laisvę. Nuteistoji įpareigota be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, nuo 23 iki 5 valandos būti savo namuose. Be to, I. Pranarauskienė privalės atlyginti valstybei daugiau nei 4 000 litų už buvusio sutuoktinio gydymą.
Irenos teigimu, vyras nuolat girtavo, mušė ją ir vaikus, pragerdavo iš namų išneštus daiktus. Ilgiau negalėdama kęsti tokio gyvenimo, 1995 metais Irena nusprendė skirtis. Tačiau ir po skyrybų buvę sutuoktiniai liko gyventi po vienu stogu - A. Pranarauskienei priklausančiame bute. Viename kambaryje įsikūrė moteris su dviem vaikais, kitame - buvęs vyras. 2000-ųjų lapkritį A. Pranarauskas vėl žiauriai sumušė buvusią sutuoktinę - porąkart smogęs kumščiu į veidą, mažametės dukters akivaizdoje parkritusią ant grindų spardė ir plūdo. Už tai A. Pranarauskui teko sėsti į teisiamųjų suolą. Dėl Irenos sužalojimo šis vyras buvo teisiamas jau antrą kartą.
Kauno apygardos teisme pasakodama lemtingojo konflikto aplinkybes I. Pranarauskienė pripažino, jog tą gruodžio 22-osios naktį ji su vaikais jau miegojo, kai buvęs sutuoktinis grįžo namo girtas. Išspyręs jos kambario duris (neatlaikė ir kablys, kurį buto šeimininkė buvo įsitaisiusi norėdama apsaugoti savo ir vaikų ramybę) iškart puolė prie Irenos, ėmė priekabiauti. Pašokusi iš lovos moteris prašė Arūną išeiti, galiausiai pastūmė, todėl šis, smogęs jai į veidą, sugriebė Ireną už plaukų ir ėmė tempti į savo kambarį. Atsivilkęs savo auką vėl mušė. I. Pranarauskienė tikino tuo metu pamačiusi ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį, todėl, besigindama nuo buvusio sutuoktinio, čiupo jį ir dūrė Arūnui į pilvą. Tuomet vyriškis Ireną paleido ir atbulas klestelėjo ant lovos. Moteris suprato rimtai sužalojusi buvusį sutuoktinį, todėl vaikams pranešusi, jog atsitiko nelaimė, išbėgo pas kaimyną kviesti greitosios pagalbos.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, jog nukentėjėlis, nors su žmona buvo išsituokęs ir gyveno atskirame kambaryje, nepaisė jokių dorovės ar moralės normų, nuolat terorizavo šeimą. Tokio nuolatinio smurto veikiama I. Pranarauskienė padarė nusikaltimą. Skirti švelnesnę, nei numato įstatymas, bausmę buvo nuspręsta dar ir todėl, kad kaltinamajai atėmus laisvę nebūtų kam prižiūrėti dviejų mažamečių vaikų.
