Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį buvusiems "Tauro" banko vadovams, kaltintiems banko turto pasisavinimu ir iššvaistymu. Buvusiam "Tauro" banko valdybos pirmininkui Gintarui Terleckui teismas skyrė 4 metus laisvės atėmimo, tačiau šią bausmę subendrinus su kitais šiam asmeniui paskelbtais nuosprendžiais galutinė bausmė - 4 metai ir 6 mėnesiai.
Remiantis amnestija, ši bausmė bus sumažinta penktadaliu. Eksbankininkas jau atlieka kitais teismo nuosprendžiais skirtą bausmę. Iš G. Terlecko taip pat priteista 918 tūkst. 740 litų. Kitas šios bylos kaltinamasis - banko viceprezidentas Edmundas Kisielius buvo išteisintas dėl visų kaltinimų.
Tai jau antras šiemet paskelbtas nuosprendis buvusiems "Tauro" banko vadovams. Vasario 13 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas po ketverių metų nagrinėjimo paskelbė nuosprendį kitoje "Tauro" banko byloje. Už milijonų pasisavinimą ir iššvaistymą G. Terleckas buvo nuteistas kalėti 4 metus ir 2 mėnesius, pirmoji pavaduotoja Rasa Šerėnienė - 2 metus ir 8 mėnesius. Pritaikius amnestijos įstatymą, nepilnamečių vaikų turinti moteris nuo laisvės atėmimo bausmės atleista.
G. Terleckas ir R. Šerėnienė šioje byloje pripažinti kaltais dėl maždaug 1,5 mln. litų pasisavinimo, apie 3 mln. litų turto iššvaistymo.
Bankas - pinigų plovimui
1997-ųjų birželio 20 dieną Generalinės prokuratūros, Valstybės kontrolės ir Ekonominių nusikaltimų tyrimo policijos pareigūnai, padedami "Aro" pareigūnų, padarė kratą "Tauro" banko pastate Vilniuje, K. Kalinausko gatvėje.
Kratos buvo daromos bankininko ir jo vaikų butuose, paimta nemažai dokumentų, papuošalų, pinigų, šeimos turtas buvo areštuotas.
Tų metų birželio 23 dieną Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl "Tauro" banko turto pasisavinimo arba iššvaistymo dideliu mastu. Tą patį vakarą G. Konopliovas nusišovė savo bute, kuris buvo įrengtas banko patalpose.
"Tauro" bankas buvo įkurtas 1991 metais. Nuo pat įkūrimo jam vadovavo Genadijus Konopliovas. Iš pradžių bankas buvo įregistruotas "Sekos" vardu. Nuo pat pradžių bankas bei G. Konopliovo vadovaujama korporacija "Lietuvos verslas" buvo siejami su įvairiausiomis aferomis. "Tauro" banko veikloje aš mačiau savo gyvenimo prasmę. Asmeninis turtas manęs niekada nežavėjo ir nebuvo tikslas. Nepastačiau pilių, neturiu sąskaitų, ypač užsienyje. Gyvenau iš atlyginimų, honorarų, saikingų premijų, kurias taip pat panaudojau banko reikmėms", - priešmirtiniame laiške rašė buvęs SSRS liaudies deputatas, garsus kompartijos veikėjas G. Konopliovas. Bet visa tai buvo tik gražūs žodžiai. Praėjus vos kelioms savaitėms po savižudybės, jau buvo aišku, kad į finansines machinacijas banke buvo įtraukti ir vadovai, ir apsaugos darbuotojai, ir net eiliniai vairuotojai. Pinigai šiame banke buvo plaunami ir naudojami ne pagal paskirtį. G. Konopliovo imperija buvo įkurta siekiant gauti užsienio kredito linijas. Ir jam tai pavyko. 1995 m. fiktyviai padidinus "Tauro" banko įstatinį kapitalą, bankui skirtos 17 mln. ekiu Europos Sąjungos bei milijono JAV dolerių Tarptautinio valiutos fondo paskolos su Lietuvos Vyriausybės garantija. Šias lėšas bankas turėjo perskolinti įvairioms įmonėms. Kai kurioms savoms įmonėms dalis pinigų buvo paskolinta, o kita dalijama pagal šiam bankui įprastą schemą: buvo teikiama paskola, o įmonės pinigus grynindavo ir grąžindavo banko vadovams.
Akli Lietuvos banko vadovai
Paskutiniais "Tauro" banko gyvavimo mėnesiais banką ištiko gili krizė. Jo likvidumui atkurti Lietuvos bankas paskolino 14,3 mln. litų, tačiau tai banko neišgelbėjo, nes jo skolos siekė apie 140 milijonų litų. Dar 1993 metais tuometinis Lietuvos banko valdytojas R. Visokavičius bandė sustabdyti ar bent nuodugniai ištirti "Tauro" veiklą, tačiau LDDP pašalino iš posto patį R. Visokavičių. Kitas Lietuvos banko vadovas K. Ratkevičius ir tuometinis finansų ministras R. Šarkinas išsijuosę gynė G. Konopliovo banką, sakė, kad tik jis vienas Lietuvoje gali skirstyti Europos kreditus. Šis visus juos pasiskyrė sau. O ar kiek nubyrėjo garantuotojams - istorija nutyli.
Sulaukė senaties
Stebuklai šiame banke nesibaigė ir nusišovus jo savininkui. "Tauro" banko turto iššvaistymo tyrimas buvo išskaidytas į kelias bylas. Jos buvo tirtos aštuonis metus, o vėliau keturis metus buvo vilkinamos teismuose. Kaltinamieji, jų advokatai labai sumaniai ir sėkmingai naudojosi baudžiamojo proceso spragomis ir savo pasiekė. Didelė dalis teisiamųjų sugebėjo laiku susirgti, neateiti į teismo posėdžius ir taip sulaukė senaties. Bylą nagrinėjanti teisėja buvo priversta priimti neeilinę nutartį Lietuvos teismų istorijoje - nusižudžiusio bankininko žmoną nurodė prievarta išvežti į gydymo įstaigą dėl to, kad ši dėl ligos praleido kelis teismo posėdžius. Sėkmingai liga naudojosi ir banko turto iššvaistymu kaltintas signataras E. Grabauskas. Vilniaus 2-asis apylinkės teismas buvo priėmęs nutartį signatarą suimti, tačiau apygardos teismas šią nutartį atšaukė. Teisėjai ir prokurorai šioje byloje pasirodė bejėgiai. Teisiamiesiems beliko pasakyti baigiamąsias kalbas, bet jie jų nesakė, o sulaukė senaties. Taip vienoje byloje buvęs banko valdybos pirmininko pavaduotojas Vilius Baldišius, valdybos narys Edmundas Žukauskas, tarybos pirmininko pavaduotojas Eimantas Grabauskas, nusišovusio bankininko žmona Aldona Konopliovienė, sūnus Darius Konopliovas ir dar keli švaistę pinigus liko nenuteisti. Suėjus senaties terminui, byla buvo nutraukta. Kas dabar gali garantuoti, kad jie nepasinaudojo iššvaistytais milijonais ir taip sugebėjo išvengti atsakomybės. Neveltui sakoma, kad kur nepadeda pinigai, padeda dideli pinigai.
