Grįždamas iš darbo užsukau paimti žmonos bei dukros ir visi kartu važiuojame namo. Greitis apie 80 kilometrų per valandą, kelias dviejų juostų, niekam netrukdome. Staiga priekyje iš stotelės išvažiuoja maršrutinis taksi - tai toks mikroautobusas su įžūliu dėdule prie vairo. Ne šiaip sau pajudėjo, o mėgina apvažiuoti priekyje stovintį autobusą, tad išvažiuoja į priešingos krypties eismo juostą. Iki susidūrimo liko gal 20 metrų, stabdyti jam nėra kada, kelias slidus.
Mintyse atsisveikinu su žmona, pamąstau apie našlaitę dukrą, sumaitotą automobilį. Tačiau, dėkui Dievui, sustabdau likus gal centimetrui iki mikroautobuso. Išlipu iš mašinos ir einu pas vairuotoją pasiteirauti, kas tokiam debilui išduoda vairuotojo pažymėjimą. O mano išvaizda, turiu pripažinti, grėsminga: juoda megzta kepuraitė, odinė striukė, pirštinės, tik beisbolo lazdos trūksta. Atidariau autobusiuko vairuotojo dureles ketindamas išplūsti vairuotoją ir matau perbalusį, drebančiom rankom į vairą įsikibusį nelaimėlį ir, užuot išdėjęs jį į šuns dienas, staiga pradedu kvatotis. Vairuotojo paaky didžiulė mėlynė. Matyt, jau kažkas iki manęs jam "išaiškino" kelių eismo taisykles, o dar jo frazė: "Tu šiandien jau antras", man sukelia tikrą juoko priepuolį. Na, nesiseka žmogui. Tokie tad dalykai nutinka po Kalėdų.
