Irena ZUBRICKIENĖ
Žinia, kad marijampolietė Irena Blažaitytė (35 m.) Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) pagimdė negyvą kūdikį, nes prieš dešimt dienų buvo patyrusi trijų gatvės plėšikų smurtą, sujaudino ir pribloškė net tragiškiausių gyvenimo graudulių žinančius policininkus. Neišaiškintų užpuolikų adresu liejosi pikčiausi prakeiksmai - esą tik monstrai gali pasikėsinti į besilaukiančios moters gyvybę...
Išpuolis Žaltyčio gatvėje
Marijampolės ligoninės medikai, spalio pabaigoje apžiūrėję Ireną Blažaitytę, kuri skundėsi nesiliaujančiais pilvo skausmais, baiminosi, kad vos 28 savaites esanti nėščia moteris gali tuoj pat pagimdyti, ir išgabeno ją į KMUK. Čia marijampolietė netrukus pagimdė negyvą moteriškos lyties kūdikį. Anot medikų, mergytė buvo neišnešiota, kūnelio oda kiek nusilupusi. Medikai neliko abejingi nelaimingos gimdyvės skausmui ir... išorei - Irena buvo "pasipuošusi" mėlynėmis ant veido, o jos koja buvo sužalota aštraus daikto dūriu. Moteriai pasisakius, kad ji neseniai buvo tapusi gatvės užpuolikų auka, po kelių valandų į KMUK prisistatė Žaliakalnio policijos pareigūnas. Jis užrašė gimdyvės parodymus.
Anot Irenos, vieną vėlų vakarą, prieš dešimt parų, ji ėjo į sugyventinio namus Narto kaime, esančiame už poros kilometrų nuo Marijampolės. Žaltyčio gatvėje, kuri yra miesto pakraštyje, vėlyvą praeivę staiga sustabdė trys nepažįstami jaunuoliai ir pareikalavo atiduoti pinigus bei kitus vertingus daiktus. Irena priešinosi, bandė nusikaltėlius gėdinti, todėl šie pradėjo ją mušti ir moters turėtą krepšį atėmė jėga. Kai Irenai išsprūdo, kad ji dėl tokio išpuolio netylėsianti, vienas iš vaikinų dūrė jai į šlaunį peiliu ir paliko moterį vieną.
Namuose Irena pasipasakojo apie užpuolimą sugyventiniui Remigijui Adomavičiui (27 m.), tačiau nutarė nesikreipti į policiją, nes esą nepatyrė jokios materialinės žalos, o nusikaltėlių esą vis tiek niekas neras.
Buvo stebėtinai pastabi
Kauno policijos pareigūnai, įtarę žiaurų nusikaltimą, apie tai skubiai informavo savo kolegas Marijampolėje ir persiuntė jiems dokumente užfiksuotus nelaimingosios gimdyvės parodymus. Juos atidžiai išstudijavę kriminalistai greitai pradėjo įtarti, kad gimdyvės pateikta versija gali būti tik gerai apgalvotas melas siekiant nukreipti dėmesį nuo tikrosios tiesos. Pareigūnai stebėjosi, kodėl užpuolikų auka nesikreipė į juos iškart po nusikaltimo, kodėl nepasirodė medikams rizikuodama dar negimusio kūdikio sveikata ir gyvybe.
Prireikė poros savaičių, kad gimdyvė Irena sugrįžtų iš klinikų į Marijampolę ir... palūžtų apklausinėjama brutalų įvykį tiriančių policininkų. Moteris prisipažino sukūrusi melagingą istoriją, nes po gimdymo ir šiurpios žinios buvusi ištikta didelio sielos skausmo. Tikroji tiesa - kitokia: niekas jos neužpuolė, niekas nesumušė...
Šukėmis pažirę gyvenimai
Paaiškėjo, kad tą vakarą, kai neva buvo užpulta plėšikų, Irena iš tikrųjų namuose patyrė sugyventinio Remigijaus smurtą. Tiesa, kol kas kalbama, kad tai tebuvęs kiek išgėrusių dviejų artimų žmonių barnis, pasibaigęs keliais "aplodismentais" per veidą. Anot Irenos, durtinė žaizda šlaunyje atsiradusi, kai ji nepastabiai atsisėdusi ant sofos, ant kurios tuo metu buvo prikritusių Remigijaus sviesto tuščio alaus butelio duženų. Supratęs, kad savo moterį sužalojo, vyras esą puolė jos atsiprašinėti, tvarstyti žaizdą - į namus tuoj sugrįžusi taika. Dabar, kai tiriama, ar Irenos kūdikis gimė negyvas dėl buvusio smurto, moteris baiminasi, kad tik Remigijus nebūtų apkaltintas. Esą ir jam kūdikio netektis yra didelė trauma - juk vaikelis būtų buvęs Remigijaus pirmagimis.
Šiandien aišku tik tiek, kad du gyvenimai, turintys graudžią praeitį, prieš dvejus metus susiėję po vienu stogu, vienas kitam netapo nei atrama, nei paguoda. Irena - vieniša dviejų berniukų (13 ir 5 metų) mama, jų neauginanti jau kelerius metus. Abu sūnūs, kurių atžvilgiu teismas pernai laikinai apribojo Irenai motinos valdžią, gyvena globos namuose. Irena jų nelanko, jais nesidomi. Nerūpestinga, girtaudavusi, gyvenamąsias vietas nuolat kaitaliodavusi Irena yra žinoma Marijampolės VTAS darbuotojams nuo 1996 metų. Šie, prieš porą mėnesių išgirdę, kad Irena, "beteisė motina", vėl laukiasi, baiminosi, kad gimęs kūdikis nebūtų paliktas kur nors patvoryje ar tvarte, nujautė, kad mažylio laukia graudus gyvenimas.
Remigijus Adomavičius - taip pat su šiurpios praeities "kupra". Būdamas 18-metis, jis Narto kaime susikivirčijo su gerokai vyresniu pažįstamu Jonu Dabašinsku ir jį mirtinai sužalojo. Teismas paskyrė žudikui septynerius metus kalėti, tačiau į namus Remigijus sugrįžo kur kas anksčiau - neatsėdėjęs nė ketverių metų. Kaimo gyventojų teigimu, vakarykštis kalinys, iš pradžių buvęs gana ramus ir ieškojęs darbo, kad galėtų atlyginti materialinę žalą nužudyto vyro motinai ir sūnui, vėliau pradėjo girtauti. Kartu prasiveržė ir jauno vyro, praėjusio kalėjimo mokyklą, agresija. Kalbama, kad iki šiol ne vienas nartiškis pro Remigijų praeina nejaukiai jausdamasis. Gyvenimas su Irena neprašviesino Remigijaus kasdienybės. Vyras prasitarė sunkiai sukontroliuojąs jos "ekskursijas" ir todėl "kartais paauklėjąs". Štai ir dabar Irena, dar neatsigavusi po nelaimingo gimdymo, po apklausų policijoje į namus sugrįžo tik gilią naktį ir... su nauja mėlyne paakyje.
