Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Alytiškiui Gintarui Š. (36 m.) atsitiko nelaimė: uošvijoje Lazdijų rajone lipdamas iš kriaušės, ant dešinės rankos bevardžio piršto mūvėtu vestuviniu žiedu užsikabino už vinies (ši kadaise buvo įkalta sūpynėms sutvirtinti) ir, po akimirkos atsidūręs ant žemės, pajuto veriantį skausmą: sprūsdamas nuo piršto, žiedas nutraukė ne tik visą odą su minkštaisiais audiniais, bet ir piršto galą! Krauju pasruvusią ranką namiškiai aptvarstė. Kone alpdamas iš skausmo vyriškis sėdo prie nuosavo automobilio vairo ir nuskubėjo Lazdijų ligoninės link.
Čia, kaip vėliau prisiminė Gintaras Š., budintis chirurgas apžiūrėjo traumuotą ranką ir, telefonu pasitaręs su Vilniaus plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centro gydytojais, pasiūlė sunkiai sužalotą pirštą amputuoti. O jei esą ligonis pageidaująs, kad mikrochirurgai traumuotą pirštą prisiūtų, - prašom, galįs nors tą pat minutę važiuoti į Vilnių.
- Jaučiausi labai prastai, kentėjau didžiulį skausmą, todėl suabejojau, ar taip sužalotas būčiau galėjęs laimingai pasiekti Vilnių, - vėliau pasakojo Gintaras Š. - Apimtas šoko, atrodo, sutikau, kad pirštą nupjautų... O dabar labai dėl to gailiuosi - gal dar būtų pavykę nutrauktą piršto galą prisiūti...
Žinoma, pasak Gintaro, chirurgams piršto amputacija - smulkmena, o štai nukentėjusiajam - didžiulė psichologinė trauma.
Lazdijų ligoninės Priėmimo skyriuje budėjęs chirurgas Arvydas Mazurkevičius "Akistatai" patvirtino gerai pamenąs atvykusio vyriškio patirtą plaštakos traumą ir dėl pagalbos suteikimo patikino kreipęsis į Vilniaus mikrochirurgus. Šie esą užsiminę turį labai daug darbo, o nukentėjėlis, girdi - ne koks pianistas, aktorius ar šiaip labai žymus žmogus, kuriam viešumoje rodytis be piršto būtų labai nepatogu... Negana to, girdi, tokia piršto trauma, kokią patyrė Gintaras, yra labai sudėtinga, taigi tikimybė, kad prisiūtas pirštas galės atlikti ankstesnes funkcijas, esanti labai nedidelė. Tai ar verta kelias valandas vargti?
Išgirdęs maždaug tokius sostinės mikrochirurgų paaiškinimus, provincijos chirurgas A. Mazurkevičius nusprendė ligonio į Vilnių nevežti. Tačiau jei nukentėjėlis vis tiek pageidaująs, kad jam pagalbą suteiktų mikrochirurgai, - prašom, niekas to nedraudžia. Tačiau transportu pasirūpinti jau reikią pačiam ligoniui ar jo artimiesiems.
Chirurgas pasielgė teisingai
Apie šį nelaimingą atsitikimą sužinojęs iš žurnalistės, Kauno medicinos universiteto klinikų Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriaus vadovas Rytis Rimdeika pasakė, kad Lazdijų ligoninės chirurgas, priėmęs sprendimą Gintarui Š. amputuoti pirštą, pasielgė teisingai.
Pasak kauniečio mikrochirurgo, plaštakos traumos yra ypač sudėtingos, nes ja eina sausgyslės, sausgyslių makštys, kraujagyslės, nervai, o odos šiose vietose yra labai nedaug. Be to, anot mikrochirurgo, trauma traumai nelygi. Kai struktūra tik įpjauta ar perpjauta, žaizdą sutvarkyti yra lengviau. Tačiau jei išplėšta, jei išplėšti audiniai, kraujagyslės bei nervai, mažai ką pagelbėti gali ir mikrochirurgai. Kaip tik taip rankų pirštus dažniausiai traumuoja vestuviniai žiedai!
Anot mikrochirurgo, kasmet į skyrių atvežama po keliasdešimt pirštus nuo vestuvinių žiedų susižalojusių vyrų. Dažniausiai susižalojama šokant iš bortinės mašinos ar iš medžio). Žiedas už ko nors užsikabina ir piršto oda nuplėšiama iki kaulo...
Mikrochirurgas išsakė daugumos kolegų nuomonę, esą rankos piršto, išskyrus nykštį, amputacija, patyrus tokią "vestuvinio žiedo" traumą, yra optimalus sprendimas. Mat, pirma, žmogus gali laisvai išsiversti ir be kurio nors vieno rankos piršto (kaip minėta, išskyrus nykštį), o, antra, labai dažnai, pirštą prisiuvus, po kurio laiko jį vis tiek prisieina amputuoti. Mat neretai toks "pusiau gyvybingas" pirštas žmogui tik trukdo.
Tai, kad alytiškis Gintaras po nelaimingo atsitikimo sužalotą pirštą įstengė lankstyti, kauniečio mikrochirurgo nuomone, dar nereiškia, kad jokių problemų su tuo pirštu nebūtų turėjęs vėliau. Mat kitą dieną po traumos pažeisti audiniai, anot mikrochirurgo, sudžiūva, apmiršta, ima nekrozuoti, vadinasi, gresia pavojingos komplikacijos, gali įsimesti infekcija. Tuomet gali prisieiti amputuoti ne tik pirštą...
Po nelaimės - tiesiai pas medikus
Mikrochirurgas Rytis Rimdeika patvirtino, jog, priklausomai nuo to, kokia trauma patirta, amputuotą fragmentą įmanoma replantuoti net keliolikos valandų laikotarpiu. Tačiau fragmento dalis per šį laiką turi būti atitinkamai užkonservuota: įvyniota į sterilų tvarstį, įdėta į maišelį ir įmerkta į vandenį su ledais. Ledus tiesiai ant fragmento dėti negalima, nes audiniai gali nušalti. Aišku, geriausiai tai padarytų medikai, todėl, įvykus nelaimingam atsitikimui, mikrochirurgas pataria sudėti į maišelį traumuotus fragmentus ir kuo skubiau ligonį vežti į artimiausią gydymo įstaigą.
