Prieš penkerius metus vilnietis Martynas, paėmęs kelių šimtų tūkstančių litų paskolą dvidešimčiai metų, įsigijo erdvų trijų kambarių butą naujos statybos name sostinės centre. Neseniai vyriškis šį butą pardavė ir vietoje jo nusipirko mažesnį. Priimti tokį sprendimą jis buvo priverstas - išaugusios įmokos bankui už būsto paskolą tapo pernelyg sunki našta.
"Iš pradžių bankui kas mėnesį reikėjo mokėti apie tūkstantį litų. Kol įmokos padidėdavo po keliasdešimt litų, bėdos nemačiau. Tačiau kai per kelerius metus įmoka bankui per mėnesį išaugo keliais šimtais litų, mokėti bankui beveik 1500 litų buvo per sunku", - pasakojo Martynas, šiuo metu su žmona gyvenantis nedideliame dviejų kambarių bute Vilniaus pakraštyje.
Bankininkai tvirtino nepastebintys tendencijos, kai norėdami išvengti skolų kupros, gyventojai erdvius butus keičia į mažesnius. Tačiau pripažįsta, kad dalis klientų patiria sunkumų. Bankininkai sako, kad kiekvienas turi turėti atsarginį planą, kaip elgtis, jeigu staiga sumažėja pajamos, prarandamas darbas. O išaugus palūkanoms, klientams siūlo nepanikuoti. Bankininkai taip pat pripažįsta, jog toli gražu nebe visiems norintiems suteikiamos būsto paskolos.
"Hansabanko" atstovė Žana Kovšova tvirtino, jog dėl pasikeitimų būsto rinkoje jų bankas atidžiau vertina senos statybos būstų finansavimą, paskolos ir įkeisto už paskolą turto santykį, atidžiai analizuoja klientų finansines galimybes.
SEB Vilniaus banko prezidento pavaduotojas, mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vytautas Sinius aiškino, kad banko sprendimas, ar suteikti kreditą, priklauso nuo žmogaus galimybių jį grąžinti - jo pajamų, norimo paskolos dydžio, rinkoje esančių palūkanų normų.
"Šioks toks klientų sumažėjimas jaučiamas, tačiau, ko gero, ne dėl didėjančių palūkanų, o dėl nekilnojamojo turto rinkos stabilizacijos", - aiškino "Sampo" banko atstovas Darius Jasinskis.
Kiti komerciniai bankai apie mažėjančius klientų skaičius kalba nenoriai.
