Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Mažeikiuose, valdiškoje įstaigoje, glaudžiasi Rūta A. (27 m.) ir dvi jos dukrelės. Raimondai - dešimt, Gintarei - devyneri metukai. Šių mergyčių motina vos prieš tris mėnesius sugrįžo iš įkalinimo įstaigos, tad nereikia ir aiškinti, kokia sunki šiuo metu šeimos materialinė padėtis. Rūtai prisiėjo skolintis pinigų, kad turėtų kuo aprengti ir apauti į mokyklą ruošiamas dukreles, kad galėtų joms nupirkti sąsiuvinių ir pieštukų... Tuo tarpu valstybė, kol Rūta kalėjo, Raimondos ir Gintarės globėjams, alytiškiams Loretai ir Kęstui, išmokėjo per 30 000 litų! Kur dingo šie pinigai? Kodėl - kaip priklauso pagal galiojančius įstatymus - bent nedidelė jų dalelė neatiteko mergaitėms? Juk kas mėnesį po 1 000 litų buvo skiriama ne globėjams, o globotinėms!?
Tikėjosi, kad pas krikšto motiną bus geriau
- Su Loreta susipažinau, kai ji dar gyveno Plungės rajone, - "Akistatos" korespondentei pasakojo Rūta A. - Mudvi gerai sutarėme, iškart tapome geros draugės, tad paprašiau, kad Loreta pakrikštytų mano vyresniąją dukrelę. Ji sutiko...
Ir štai 1998 metų birželio 3 dieną Rūtos šeimoje įvyko didelė tragedija: per kilusį konfliktą su stiklelio mėgėju vyru Rūta, anot jos pačios, nė nepajuto, kaip pastvėrė peilį ir dūrė... Už šį nusikaltimą Rūtai buvo skirti net devyneri metai laisvės atėmimo, tiesa, Klaipėdos apygardos teismo skirtą nuosprendį Apeliacinis teismas dvejais metais sumažino.
Motinai patekus už grotų kilo klausimas, kas rūpinsis mažamečiais Rūtos vaikais. Dar prieš suimama moteris ta tema sakė kalbėjusis su draugės Loretos motina Elvyra J. Ši mielai sutikusi mergaites pagloboti.
Pasak Rūtos, tik praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo sutvarkyti visi reikiami globos dokumentai, ji sužinojo, kad dukreles globoja ne Elvyra J., o šios dukra Loreta. Elvyra, pasirodo, bedarbė, jai globa nebuvo patvirtinta. Todėl mergaites pasiėmė pastarosios dukra.
Dukras siekė atskirti nuo motinos?
Netrukus tik dėl Rūtai ir Loretai žinomų priežasčių tarp buvusių artimų draugių kilo rimtų nesutarimų. Kaip dabar mano Rūta, pajutusi, kad iš globojamoms mergaitėms skiriamos nemažos piniginės paramos galima staiga pralobti, Loreta pradėjo siekti, kad globotinės jai atitektų visiems laikams - Rūtą ėmė visaip juodinti!
Nelaisvėje motina be galo ilgėjosi savo dukryčių, tačiau Loreta per beveik ketverius metus (tiek laiko Rūta praleido Panevėžio moterų kolonijoje), Rūtos žodžiais, jas į Panevėžį teatvežė vos kelis kartus! Ir tai - trumpam, keliolikai minučių, nes skubėdavo atgal!
- Per tą trumpą laiką nebūdavo kada su dukrytėmis net pasišnekėti, - guodėsi Rūta. - Tik Loreta be sustojimo tratėdavo, kokios mano dukros esančios negeros, kiek daug suvalgančios, nemokančios atsiplėšti tualetinio popieriaus ir panašiai.
Na, o kai nusipirkusi telefono kortelę Rūta dukrelėms paskambindavo į Alytų, pajautė, kad Loretą šie skambučiai ėmė erzinti. Kartą, girdi, Loreta atvirai pareiškė atsisakysianti telefono, pradėjo neatsiliepinėti į skambučius, o tik vėlai vakare pakėlusi ragelį pareikšdavo jau mieganti, vadinasi, nevalia trukdyti...
Rūtą nusmelkė negera nuojauta: jei be vaikų motinos, kuriai nei atimtos, nei apribotos motinystės teisės, sutikimo Loreta susitvarkė abiejų dukrelių globą, jei dabar nenorinti nė bendrauti, gal greit gaus leidimą globotines pasiglemžti visam laikui?
Baimindamasi, kad Loreta to nepadarytų, kol dar yra įkalinimo įstaigoje, nuteistoji nusprendė nedelsti - pradėjo, kaip sakoma, skambinti visais varpais.
- Jei ne Česlovas Stonys, Seimo narys Aloyzas Sakalas ir kalėjimo viršininko pavaduotoja Audronė Vaitkutė, dukrelių greičiausiai nebūčiau atgavusi, - su ašaromis akyse kalbėjo Rūta A.
Prireikė kone pusės metų ir milžiniškų pastangų, kol buvo sutvarkyti visi globos perėmimo popieriai. Praėjusį pavasarį, gegužės mėnesį, Raimondą su Gintare išsivežė tuo metu dar iš nuteistųjų sąrašo neišbrauktos Rūtos teta iš Mažeikių rajono.
Pamalonino... suplyšusiomis pėdkelnėmis
- Kad jūs žinotumėt, kaip Loreta savo globotines - mano dukrytes - išleido! - giliai atsiduso Rūta. - Teta pasakojo, jog globėja gerus rūbelius mano dukrytėms paliepė nusirengti - padavė prastus, atnešė suplyšusias pėdkelnes. Apskurusių, išaugtų rūbelių pridėjo visą maišą, o tinkamų - nė vieno... Jei ne Loretos vyras Kęstas, greičiausiai ir to nebūtų davusi - tai jis sugėdijo Loretą...
Na, o kai iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko paleistai motinai mergaitės papasakojo apie gyvenimą pas globėją Loretą, Rūtai net plaukai pasišiaušė! Tą patį Raimonda papasakojo ir "Akistatos" korespondentei. Pasak dešimtmetės, globėja jai ir sesutei neleisdavusi lįsti į šaldytuvą - paduodavusi valgį pati. Raimonda iš mokyklos privalėdavusi žingsniuoti ne namo, o į vaikų darželį "Linelis" - jį tuomet lankė jaunesnioji sesutė. Čia Raimonda gaudavusi veltui pavalgyti, nes būdavusi labai išalkusi, mat globėja, Raimondos tvirtinimu, pietums nėsyk nėra davusi nė lito. Į globėjos namus globotinės pareidavusios tik vakare, nes dieną globėja būdavusi darbe ir pageidaudavusi, kad tokiu laiku bute jiedvi nesimaišytų. Globotinėms nebuvo leidžiama vaikščioti po butą - jos turėdavusios nuolat tūnoti viename kambarėlyje. Kai ruošdama pamokėles Raimonda padarydavusi klaidų, gaudavusi lupti ir turėdavusi perrašinėti ilgus tekstus... Pasak Raimondos, visai kitoks buvo dėdė Kęstas, Loretos vyras. Gaila, jis namuose būdavo retai, mat dirba tolimųjų reisų vairuotoju.
Išties, labai nemalonūs atsiliepimai apie buvusią globėją... Deja, Loreta su korespondente bendrauti nepanoro. Girdi, neturinti ką pasakyti...
Tai, kad Raimondai ir Gintarei pas globėją buvo ne pyragai, patvirtino ir "Linelio" vaikų darželio direktorė Regina Vitkauskienė. Anot jos, mergaitės darželyje pasirodydavusios su iki kraujo nutrintais delniukais, nes turėdavusios pačios skalbtis savo rūbelius, nudirbti įvairius darbus; mokyklą lankiusi Raimonda darželyje būdavusi pamaitinama, ("Gaila alkano vaiko"), sesytės nenorėdavusios eiti į globėjos namus; darželio direktorės žodžiais, buvo matyti, kad mergaitės kenčiančia, yra užguitos...
Globa suteikiama bet kam?
Alytaus rajono vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vadovė Daiva Žemaitaitytė, paklausta, ar nemananti, kad buvusi globėja Loreta iš dviejų mergaičių globos turėjo daug materialinės naudos, atsakė neigiamai. Kodėl nė vienai globotinei nebuvo atidaryta piniginė sąskaita banke ir iš gaunamos nemenkos globos pašalpos į ją nepervesta nė vieno lito? Vaikų teisių gynėjos žodžiais, niekur nėra parašyta, kad globėjai privalo tai daryti (sąskaitas globotinių vardu atidarinėti). Kita vertus, anot tarnybos vadovės, Loreta buvo užsiminusi atidėjusi globotinėms pinigų, tačiau kodėl jų taip ir neatidavusi - nežinia.
Rūpėjo sužinoti ir tai, kodėl Alytuje gyvenančiai Loretai mergaičių globą patvirtino ne Alytaus miesto, o rajono savivaldybė? Pasirodo (tai patvirtino Alytaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Virginija Vaitkevičienė), moteris buvo pareiškusi norą Raimondą ir Gintarę globoti, tačiau, tarnybai atsisakius šį jos norą patenkinti, Loreta prisiregistravo kaimo vietovėje.
Anot D. Žemaitaitytės, tuo laiku, kai Loreta buvo tvirtinama mergaičių globėja, nereikėjo pateikti gyvenimo aprašymo, taigi ir nebuvo galimybių sužinoti, kas globėjai per žmonės, kokia jų ar jų artimųjų praeitis. Dabar toks reikalavimas jau būtinas, vadinasi, panašių nesusipratimų su kitais globėjais kilti neturėtų.
Pinigų galima prisiteisti
Prieš kurį laiką Marijampolės rajono apylinkės teismas vienai šio rajono gyventojai (dviejų nepilnamečių vaikų globėjai) priteisė sumokėti beveik po 3 000 litų, nes nustatė, jog globėja naudojosi globotinių pinigais, nepakankamai jais rūpinosi. Tokią teisę - kreiptis į teismą dėl dalies globotinėms išmokėtos pašalpos sugrąžinimo - turi ir Rūta A. Tereikia pasikonsultuoti su advokatu (mūsų žiniomis, socialiai remtinai Rūtai A. gali būti suteikta nemokama teisinė pagalba), kuris patars, kur kreiptis, kokį ieškininį pareiškimą parašyti.
