O, gerbiamieji kaliniai! Kaip šaunu, kad jūs žudėte ir, svarbiausia, nužudėte gal net ne vieną žmogų! Kaip puiku, kad žalojote, prievartavote, vogėte, sprogdinote, skriaudėte silpnesnius už save! Kokie jūs šaunūs!
Juk jei ne jūs, kiek žmonių nebūtų patyrę skausmo, smurto, kiek dar būtų gyvenę!
Gerai, kad jūs esate! Matyt, Dievulis pasirinko jus kaip Mesijus, kaip savo pagalbininkus. Užtai ir esate globojami iš aukštybių: visada galite pabučiuoti ranką šventojo, kuris ateina atleisti jums neatleidžiamas nuodėmes, rūpinasi jumis Seimo nariai ir liūdi kartu, kad jūs prastai maitinatės! O gerb. N. Oželytė dar vis jaučiasi jums skolinga. (Tik už ką? Gal pašalinote ką nors, kas jai kliudė?) Ji atveda į jūsų "namus" veik nuogų moterėlių, iškovos ir kad nekęstumėte sekso stokos, dalija jums, nuskriaustiesiems, dovanas. Juk kažin ar būtumėte patyrę šitiek pagarbos ir įdomybių - koncertai, paskaitos, svečiai - būdami paprasti mirtingieji?
Žinoma, tegu tik kas jus paliečia pirštu, o, neduokdie, įdės gabalėlį mėsos mažesnį - tuoj atvyks komisijos ir iš užsienio, ir žmogaus teisių gynėjai.
Labai labai būtų įdomu sužinoti, kiek tokių atstovų nuvyko į jūsų nuskriaustųjų šeimas, kiek jie suteikė paguodos jiems? Ar suskaičiavo, kiek gabalėlių mėsos jie suvalgo išėjus (ne be jūsų rankų pagalbos) Anapilin duondaviui, tėvui ar mamai? O kur vaikai, tie nekaltieji, kurių vienintelis ginklas - ašaros?
Įdomu, kam plojo jūsų šeimos nariai - žmogžudžių, vagių ir t. t. motinos, žmonos, sūnūs ir dukros, kada jūs šaukėt "bravo" nuogoms moteriškėms kalėjime? Jos tikriausiai supo jūsų vaikus, kuriuos sugebėjot net uždaryti padaryti, motinos gėrė vaistus ir graibstėsi už širdies, nes susirgo per "išdaigas", kurias iškrėtėte.
Na ką čia ir bekalbėsi! Tikriausiai reikia patylėti, nes jūs iš tiesų esate nebaudžiami ir neliečiami. O kalėjimas - jūsų atostogos prieš "didžius darbus" išėjus. Jūs ten paruošite puikią dirvą, kad sugrįžus būtų geriau kaip namuose. Namuose reikia rūpintis duonos kąsniu, materialinėmis gėrybėmis. O "zonoje" - tik pamėgink ko nors nepatiekti!
Neseniai rodė filmą "Šešiese prieš uolą". Štai tokio kalėjimo reikia jums, kur tik uola ir vanduo, kur net paukštis neatskrenda! Bent jaustumėte, kad atgailaujate už nuodėmes. Ir jokia Oželytė neatvežtų "skolos". O gal... atplauktų ir jūra pas jus? Kas žino...
Labai įleidote stiprias šaknis, net priverčiate jūsų bijoti, mylėti, gerbti! Prievarta mielas nebūsi, tad nebrukite savęs per prievartą! Jūs visada žmonių širdyse būsite jau nebe žmonės. Ir ne gyvuliai, nes ir gyvuliai gerbia vienas kitą.
Giedrė Valaitienė, Panevėžys
