Nors Kupiškio rajono Radžiūnų kaimą dalijasi net dvi - Subačiaus ir Noriūnų - seniūnijos, tačiau jis nėra toks didelis, kad jo gyventojai nepažinotų vienas kito. Todėl ir Marijona Smičienė (81 m.), jau ilgokai našlaujanti senolė, seniai abi dukras išleidusi už vyrų, puikiai žinojo, kuris kaimynas kaip gyvena, kurį kokios bėdos ištiko, ir niekam neatsakydavo pagalbos. Neatstūmė Marijona ir su nesusituokusiais, darbo neturinčiais tėvais daugiabutyje gyvenančio šešiolikamečio, kurį pavadinkime Egidijumi, nors kaime šio vaikino privengė ne tik vienmečiai, bet ir gerokai vyresni gyventojai. Anksti vagiliauti pradėjęs Egidijus kartą jau buvo teistas už tai, kad plėšikavo drauge su gerokai vyresniu Ruslanu Morkūnu. Ruslanas sėdo į "zoną", o Egidijaus teismas pagailėjo - pamanė, kad jis dar per jaunas pajusti nepilnamečių pataisos namų "malonumus", ir paskyrė lygtinę bausmę, kurios terminas nepasibaigęs iki šiolei. Pradžioje atrodė, jog vaikinas pradėjo rimčiau galvoti apie ateitį, ypač kai seniūnijoje išsiėmė pažymą apie šeimos sudėtį, mat ketino stoti mokytis į Kupiškio technologijos ir verslo mokyklą. Tiesa, toliau pažymos Egidijaus mokslai lyg ir nepasistūmėjo, bent jau apie jo pasiekimus šioje srityje Kupiškio policijos pareigūnai jokių žinių neturi, užtat nepilnamečio dosjė nestinga operatyvinių duomenų apie kitokią veiklą. Drauge su bičiuliais Egidijus įtariamas dviejų butų Subačiuje ir Kupiškyje apiplėšimu, o štai dabar jam pateiktas ir įtarimas nužudymu.
Kaip jau minėjome, Marijona Smičienė kartais ją aplankydavusio Egidijaus neatstūmė ir retkarčiais sušelpdavo vienu kitu litu ar pavaišindavo vakariene. Šiaip senoji namuose būdavo retokai, nes dažnai viešėdavo tai pas Rokiškio, tai pas Radviliškio rajonuose gyvenančias dukras ar gydydavosi ligoninėje. Į namus M. Smičienė bent neilgam būtinai sugrįždavo prieš pensijos gavimo dieną. Šį kartą Marijona Radžiūnuose užsibuvo ilgiau, nes artėjo Vėlinės, senolė ruošėsi pagerbti vietinėse kapinėse palaidotus artimuosius ir dukros padedama aptvarkyti jų kapus. Tačiau sutartą dieną atvažiavusi dukra mamos namie nerado - trobos durys buvo užrakintos, o sodybą saugojęs šuo tysojo kieme suknežinta galva. Kai nujausdama didžiulę nelaimę dukra pateko į vidų, mamos nerado ir ten. Paieškos, į kurias įsitraukė ir policijos pareigūnai, užtruko net kelias dienas, kol pagaliau senolės kūnas buvo aptiktas pro šias vietas tekančiame Suosos upelyje. Moters lavoną jau buvo suspėję subjauroti miško žvėrys ir varnos.
Kai teismo medicinos ekspertas nustatė, kad M. Smičienės mirtis - smurtinė, įtariamasis buvo sulaikytas jau kitą dieną. Retas Marijonos kaimynas abejojo, kad čia rankų nepridėjo Egidijus. Sulaikytas vaikinas prisipažino, kad užėjęs pas savo geradarę pasiskolinti kelių litų buvo sutiktas maloniai ir pavalgydintas. Neatsakė senolė ir "paskolos", kurią kažin ar dera taip vadinti, nes paprastai ji pinigų grąžinti nereikalaudavo. Egidijus įsidėmėjo, kad Marijona likusius pinigus susikišo į kišenę, ir staiga panoro jų visų. Atsisveikinęs su šeimininke ir mandagiai padėkojęs už vaišes jaunuolis išėjo ir pasislėpė netoli namų. Kai senolė išėjo į lauką, iš už nugaros prišokęs Egidijus lazda kelis kartus trenkė jai per galvą ir spyrė į veidą. Įsitikinęs, kad auka jau nebegyva, jaunasis nenaudėlis išsiėmė iš jos kišenės pinigus, užmušė skalijusį šunį, o moters lavoną nutempė prie Suosos ir įmetė į vandenį.
