Šis pavasaris yra labai svarbus kiekvienam Lietuvos žmogui, nes stovime ant slenksčio į Europą. Jei referendume tauta pasakys "taip", tą slenkstį turėsime peržengti. O juk sakoma, kad sutinkama pagal drabužį, o palydima pagal darbus. Tad labai svarbu žengiant per slenkstį neužkliūti ir nepargriūti, nes tada pagalvos, kad esame kokie nevėkšlos. O juk ir dabar visko prisigalvoja. Ir europiečiai, ir kiti pasauliečiai mano, kad lietuviai yra žmogėdros (Holivudo kino filme "Hanibalas" pagrindinis herojus, užkandžiaujantis sumuštiniais su žmogiena, yra lietuvių kilmės. Iš tikrųjų Lietuvoje retas kuris mėgsta šios rūšies mėsą. Kitados apie Pakruojį gyveno žmogelis, kuris sūdė žmogieną, bet jį reikėtų vadinti gurmanu, nes jis valgė tik moterų krūtų spenelius), anarchistai, valgantys arklieną (tai iš britų romano "Pataisos", ir vėl neteisybė: arklieną mes parduodame italams, o anarchistais galėtume pavadinti nebent šustauskininkų "ubagus"), įkyrūs nuo pat vaikystės (tokią įkyrią lietuvaitę Amerikos telekanalas rodo seriale "Vaikai iš 402 klasės), aštriadančiai, bėgiojantys po pliažus apsiginklavę beisbolo lazdomis. Tad įvaizdis jau dabar nekoks, o kas bus, kai peržengsim slenkstį? Ką dar pagalvos apie mus europiečiai, jei pamatys, kaip mes atrodome kasdien? Įsivaizduokite, eina per Paryžių trys lietuvaitės iš Suvalkijos, tokios kokias jas nufotografavo mūsų fotokorespondentas Vladas kažkuriame Lietuvos kaime (1 nuotr.) Gražios mergaitės, bet tie sijonai visai ne šiuolaikiniai. Nevažiuosi į Europą ir iš Europos centruose nusipirktais rūbais, nevaikščiosi jais apsivilkęs Briuselio gatvėmis. Gatvėmis dar kaip gatvėmis, bet kvepiantis naftalinu juk neisi pas kokį komisarą į kabinetą pinigų prašyti. Pinigų smirdantiems ir vargšams niekas neduoda, pinigų gauna tik tas, kuris ir taip jų turi. Tad ir rengtis reikia tinkamai, taip kaip rengiasi europiečiai. Kai kurie lietuviai, matyt, jau apie tai pagalvojo, matyt, jau rengiasi į Briuselį prašyti paramos. O kad niekuo nesiskirtų nuo kitų, prieš tai nuvažiavo į Milaną ir šlavė garsiausių italų dizainerių salonų lentynas. Elegantiški, gerų manierų jaunuoliai pirko "Grigio Perla", "Gucci", "Prade" ir kitų garsiausių firmų rūbus. Tikriausiai taip šauniai apsirengę jie galėjo būti Lietuvos veidas ir dar gal bus, bet tik kai sugrįš iš kalėjimo. Mat vyrukai viską pirko padirbtomis kreditinėmis kortelėmis. Gal bandė italų pastabumą, o gal ir nežinojo, kad padirbtomis galima pirkti tik Lietuvoje?
Tad kaip apsirengus eiti į Europą, kad nesiskirtum nuo senbuvių? Norint tai sužinoti reikėtų pasidairyti po Paryžiaus, Londono ar Milano madų salonus. Bet jei dairysitės ten dabar, tai pamatysite kuo dėvėti jau kitais metais. Kuo rengtis šiemet, buvo galima sužinoti Vilniuje, "Litexpo" parodų rūmuose. Ten vyko parodos "Pelenė 2003", "Baltijos stilius". Jose apsilankė ir tie, kurie jau dabar važinėja į Europą. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas gyrė dizainerius, bet piniginės atverti neskubėjo, nors jo gražioji žmona ir labai susidomėjusi apžiūrinėjo kelnes (2 nuotr.). Premjeras Algirdas Brazauskas kaip geras ūkininkas įdėmiai apžiūrinėjo drabužius, tikrino, ar jie nesiglamžo, o kai kartu su žmona Kristina ėjo pro seksualius reklaminius plakatus, suko akis į šoną (3 nuotr.) , atseit svetimos, ir dar apsinuoginusios, moterys man visai neįdomu. O, kad žinotų ponia Kristina, ko prisižiūrės premjeras, vaikščiodamas pas Briuselio ar Strasbūro valdininkus. "Kranklio" mados apžvalgininkai, pasidairę po Londono ir Paryžiaus madų salonus, dabar įsivaizduoja, kuo darbe turi vilkėti tarnautojai, kaip rengtis darbininkui. Tad siūlome dirbančioms moterims ir vyrams keletą naujų modelių. Taip apsivilkus nebus gėda ir Europoje.
Dabar kiekviena normali firma turi savo šiuolaikiškai įrengtą biurą. Jo administratorė - dažniausiai tai būna moteris - yra lyg firmos veidrodis. Ji pasitinka ir išlydi svečius, tad turėtų rengtis kukliai (4 nuotr.), kad drabužių nebūtų per daug, bet ir ne per mažai. Taip apsirengusi administratorė net ir piktam pokalbiui pasirengusiam svečiui pataisys nuotaiką.
Kostiumėlis teisininkei (5 nuotr.) turėtų būti siuvamas iš aukščiausios kokybės natūralios medžiagos ar kailio. Jis turi būti itin patogus, todėl akcentų nedaug. Kostiumėlis neperkrautas, tačiau detalės turi atrodyti prabangiai, kad klientas nenustebtų gavęs sąskaitą už patarnavimus. Juk, pavyzdžiui, taip apsirengęs advokatas (6 nuotr.), kad ir su stora grandine ant kaklo, negalės už valandą prašyti 1 000 litų kad ir iš labai didelio sukčiaus, o advokatei su kailiais galima mokėti ir daugiu.
Pats išraiškingiausias ir ryškiausias - vadybininkės kostiumėlis (7 nuotr.). Tokia apranga sukuria ryškų bei nuotaikingą kontrastą ir skatina žmones užmiršti savo bei kitų nelaimes ir dirbti, dirbti, dirbti. Panašiai galėtų rengtis ir šefo sekretorė. Sėdi viena ar vėsu, užsisiautei užuolaida, atėjo svečias ar pakvietė šefas - užuolaidą į šoną.
Finansininkams dizaineriai rekomenduoja juodos spalvos kostiumėlį, o kasininkai turėtų vilkėti kuo mažiau drabužių (8 nuotr.), kad nebūtų jokios pagundos slėpti litus ar eurus, o paslėpus - kad matytųsi. Tad maišas ant galvos irgi reikalingas. Geriau žmonės tegul nepažįsta, nes dar dažnas, kai mažai uždirba kaltina kasininką.
Iš pradžių mūsų siūlyti modeliai gali ir šokiruoti, bet dažniau pavažinėję po Europą pamatysite, kad tai norma. Kaip ir dabar Vilniuje labai populiarūs kerziniai batai ir odinės liemenės bei visokios grandinės šokiruoja europiečius. Bet šuo ir kariamas pripranta. Priprasim ir mes. Svarbiausia - neužkliūti už slenksčio.
