Remigijus RAINYS
Vilniaus rajone, Terešiškių kaime, pas kitoje gatvės pusėje gyvenančią kaimynę paryčiais atbėgusi ašaromis apsipylusi moteriškė pranešė, kad mirė jos sugyventinis Miroslavas Lazovskis (36 m.). Link savo penkiasdešimečio sparčiai artėjanti Liusė tikino, kad Miroslavas išvakarėse grįžo iš darbo smarkiai sumuštas ir mirė prasikankinęs visą naktį. Gerokai įkaušusi moteris maldavo, kad kaimynė nueitų pasižiūrėti, gal nelaimėliui dar kuo nors galima padėti. Terešiškių senbuvė Janina Liusę pažįsta nuo vaikystės, tačiau viena eiti į jos būstą nesiryžo, todėl pasikvietė kiek tolėliau gyvenančią Mariną. Kai moterys suėjo į vidų, jos išvydo iki pusės apsinuoginusį Miroslavą susmukusį kėdėje prie stalo. Aplinkui sukinėjosi neseniai pilnametystės sulaukęs Liusės sūnus Rimas Švilpa (18 m.). Janinai pasirodė, kad retai tvarkomas Liusės būstas šį kartą neįprastai tvarkingas - net grindys atrodė neseniai išplautos. Nors M. Lazovskis buvo be gyvybės ženklų, moterys vis dėlto tik iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai ne tik konstatavo mirtį, bet ir aptiko ant negyvėlio kūno smurto žymes, todėl patys pranešė policijos pareigūnams. Motina ir sūnus kriminalistams piršte piršo tą pačią pasakaitę apie iš darbo miške sumuštą sugrįžusį girtą M. Lazovskį, tačiau atsirado nemažai liudininkų, kurie matė, kaip išvakarėse medkirtį jo darbdavys iki Kaštonų gatvės atvežė visiškai blaivų ir sveiką. Miroslavas namo nužingsniavo ant peties užsimetęs benzopjūklą bei rankose nešdamasis puspilnį kanistrą su benzinu. Tą patvirtino ir individualios įmonės, kurioje dirbo M. Lazovskis, savininkas. Pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį, kuriuo buvo parvežtas neva sumuštas medkirtis, tačiau jame jokių kraujo dėmių nerado. O jų turėjo būti - nes nelaimėlio šlaunyje buvo aptiktos durtinės žaizdos. Akylos kaimynės pastebėjo, kad pareigūnai Liusę ir Rimą tardė atskirai. Anot moterų, pareigūnai kiek pagudravo - tiek motinai, tiek sūnui pranešė, kad kitas apklausiamasis jau duoda parodymus. Tada Rimas "skydo" ir prisipažino, jog patėvį nužudė per girtaujant kilusį konflitą. Neva per vakarienę gurkšnojant stiprų alų iš dvilitrinių "bambalių", Miroslavas jaunuolį pavadino "priblūda", o vietinių "tuteišių" šnekta tai reiškia kažką panašaus į pavainikį. Nesusivaldęs Rimas kelis kartus smeigė jam peiliu... Kai M. Lazovskis nukraujavęs mirė, R. Švilpos motina apiprausė nužudytąjį ir išvalė kraują nuo grindų. Kitą dieną į parodymų patikrinimą iš areštinės atgabentas jaunuolis savo veiksmus turėjo pakartoti badydamas manekeną.
Kai maždaug prieš dešimt metų Liusė į namus parsivedė gerokai už save jaunesnį Miroslavą - ūžė visas kaimas. Žmonės stebėjosi, kaip darbštus ir išvaizdus medkirtys iš Jašiūnų susidėjo su girtuokle, kuriai buvo atimtos motinystės teisės visiems keturiems vaikams. Kai mirė pirmasis Liusės sugyventinis Viktoras Švilpa, mažiausiam jų vaikui tebuvo pora mėnesių. Kaimynai prisimena, jog tuomet moteris kėlė tokias "šunų vestuves", kad jos namus tekdavo apeiti dideliu lanku. Trys Liusės vaikai iki šiol auga, anot vietinių, "kažkur Lietuvoje", ir tik pirmagimis Rimas sulaukęs pilnametystės sugrįžo į motinos trobelę. Oficialia berniuko globėja buvo viena iš kituose kaimuose gyvenančių Liusės seserų, o pats R. Švilpa iki 18 metų gyveno ir mokėsi internate. Nuo 8 metų amžiaus jį pažinojęs Miroslavas vaikiną vadino sūnumi, nors jų santykiai buvo gana įtempti. Policijos pareigūnai kelis kartus buvo kviečiami ramdyti beįsiliepsnojančius šeimyninius konfliktus, nes taurelės nevengęs medkirtys kartais, sugrįžęs iš darbo ir neradęs paruoštų pietų, mėgdavo "paauklėti" retai teišsiblaivančią sugyventinę. Tokių kivirčų metu sparčiai suaugusiųjų gyvenimo ydų besimokantis Rimas palaikydavo gimdytojos pusę, nors puikiai suprato, kad M. Lazovskis - vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Niekur nedirbantis ir nesimokantis jaunuolis naudingo užsiėmimo ieškoti neskubėjo. Pasak Terešiškių gyventojų, kaime tiesiog Rimka vadinamas vaikinas pagrindinėje gatvėje vis dažniau pasirodydavo apsvaigęs nuo vietinių girtuoklėlių pamėgto stipraus alaus, o ne vienas įtarinėjo, kad jis svaiginasi ir rūkydamas kažkokį šlamštą. Tokios būsenos R. Švilpa dėdavosi esąs policijos talkininkas ir vakarais uoliai "patruliuodavo" Kaštonų gatve. "Budėdamas" jaunuolis dėvėdavo pilotę ir žalią panašią į policijos, uniformą be skiriamųjų ženklų, o per petį nešiodavosi guminę lazdą. "Kaimo tvarkdarys", kuris retkarčiais pasidabindavo ir ilgu juodu lietpalčiu, savo lazda nieko neišgąsdino, nes ja panaudodavo tik retkarčiais pabakinti ne vietoje užsnūdusį girtą patėvį. Gerokai truktelėjęs M. Lazovskis ne visuomet sėkmingai pasiekdavo namus ir kartais užsnūsdavo kokiame nors patvoryje. Tačiau kitame kaimo gale gyvenantys žmonės visiškai rimtai tikėjo, kad Rimka - policijos įgaliotas tvarkos saugotojų padėjėjas. Rudaminos policijos nuovada, kuri atsakinga už tvarką Marijampolio seniūnijoje, kategoriškai paneigė turėjusi tokį remėją ir juo labiau jo neaprūpinusi "bananu". Teismas įtariamąjį leido suimti 10 parų. M. Lazovskį palaidojo jo seserys, o Liusė sugyventinio mirtį paminėjo daugiadienėmis išgertuvėmis ir ant jos namelio durų spyna kabo nuolat.
