Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurios pagrindinis herojus, anksčiau jau keturis kartus teistas kaunietis Raimondas Ūsas (30 m.), buvo kaltinamas pernykščio vasario 11-osios vakarą apiplėšęs dvi merginas.
Pabėgo su rankine
Kaip teisme liudijo nukentėjusioji, vienos Kauno kolegijos studentė Margarita J., jau sutemus jai beeinant iš kolegijos į bendrabutį prieš akis iš kažkur išdygo nepažįstamas vyriškis. Prasilenkdamas jis esą smogęs Margaritai per veidą, nuo stipraus kirčio mergina pargriuvusi. Tada užpuolikas griebė aukos rankinę ir pabėgo.
Nors šio įvykio liudininkų neatsirado (buvo tamsu, gatvėje nebuvo matyti praeivių), nukentėjusi studentė garantavo, kad savo skriaudiką atpažintų. Jį esą gerai įsidėmėjusi - atkreipusi dėmesį į nedidelį ūgį, smulkų kūno sudėjimą, plačius vešlius antakius, atitinkamos formos veidą, po akimis - maišelius... Na, o kol pareigūnai formino nusikaltimą, vykdė nukentėjusiosios apklausą ir susipažino su įvykio vieta, plėšikas nesnaudė - po geros valandos Kaune, Pramonės prospekte, nusižiūrėjo kitą vienišą praeivę, architektę Ingą T. Užpuolimo scenarijus nepakito: prasilenkdamas su minėta mergina plėšikas ranka sugriebė jai už kaklo ir pradėjo kumščiuoti. Inga nuo smūgių pargriuvo ir prarado sąmonę. Po kurio laiko atsigavusi nukentėjėlė pasigedo rankinės, kurioje buvo ne tik visokių moteriškų reikmenų, bet ir netuščia piniginė, asmens dokumentai.
Išdavė snieguoti batai
Bala žino, kiek žmonių dar būtų nukentėję nuo agresyvaus plėšiko, jei ne policijos patrulių akylumas. Tą vakarą Pramonės prospekto rajone budėję pareigūnai atkreipė dėmesį į bėgantį vyrą, rankose laikiusį juodą moterišką rankinę (kaip netrukus paaiškėjo, Raimondas Ūsas buvo ką tik apiplėšęs architektę Ingą). Įtardami, kad tai - vadinamasis gatvinis užpuolikas, pareigūnai jį ėmė vytis. Pajutęs svylant padus, bėglys rankinę trenkė į pašalį, o pats pradingo vieno V. Krėvės prospekto daugiabučio laiptinėje. Patruliai nė nemanė nuleisti rankų - ėmė aiškintis, į kokį butą įtartinas tipas galėjo įsliuogti. Paaiškėjo, kad vyrukui duris atidarė pirmajame aukšte gyvenanti šeima (prieglobsčio paprašiusiam vyriškiui šio buto gyventojai buvo gerai pažįstami). Įbėgęs vidun svečias mikliai nusiavė sportinius batus, nusviedė į šalį striukę ir kuo skubiausiai palindo po antklode. Netrukus į šio buto duris pasibeldę pareigūnai ieškomąjį rado jau... apsimetusį, kad saldžiai parpia... "Prikeltas iš miego" Raimondas Ūsas apsimetė nesuvokiąs, kuo jis sudominęs pareigūnus, ir sumelavo jau daugiau nei valandą gulįs lovoje, šalia mylimos moters... Patyrę kriminalistai tik kreivai šyptelėjo. Jei jau tamsta sakai teisybę, tai kodėl nuo tavo sportbačių dar nenutirpęs sniegas, o striukė - šlapia? Dar kiek pasimaivęs į Dainavos PK atvežtas Raimondas Ūsas papasakojo visą teisybę...
Prisiminė "Laukinį arklį"
Anot sulaikytojo, prieš kelias dienas jis lankėsi bare "Laukinis arklys" ir susipažino su panele, prisistačiusia Linos vardu. Vyrukas buvo nemažai išgėręs, dar truktelėjo su Lina, ir nė nepajuto, kaip, parimęs ant stalo, užsnūdo. Kai Raimondas atsibudo, Linos, girdi, jau nebuvę nė padujų. Kaip ir ant stalo gulėjusios Raimondo piniginės su geru pusšimčiu litų. Pamanęs, kad jį apšvarino niekas kitas - tik paslaptingoji nepažįstamoji, vyriškis spjaudydamasis pasiekė namus ir pasižadėjo vagilei - jei kada nors sutiksiąs - atkeršyti. (Kiek šioje istorijoje tiesos, žino tik pats jos autorius.)
Taigi, kaip toliau rietė sulaikytasis, beslampinėdamas snaudžiančio Kauno gatvėmis tąvakar jis ir sutikęs merginą, labai panašią į tą nenaudėlę Liną. Užtat prasilenkdamas ir griebęs už čiuprynos. Tačiau kai įdėmiau pažvelgęs mušamai sučiuptajai į veidą, supratęs, jog apsipažinęs. Tada paėmęs (!) ant žemės likusios gulėti nepažįstamosios rankinę ir "tiesiog nešęsis"... O netrukus persigalvojęs (matyt, kai pamatė atsivejančius pareigūnus) - rankinę numetęs į šalį ("Kam ji man reikalinga?") ir patraukęs pas netoliese gyvenantį draugą Gintautą.
Beje, besiaiškindamas pareigūnams Raimondas Ūsas privėlė netikslumų. Pirmąkart pareiškė, kad tuo laiku, kai jis "atsitiktinai" užsuko pas Gintautą, čia buvo ir jo (Raimondo) draugė Andžela, o kiek vėliau patikslino, kad tąvakar prigulė ne prie Andželos, o prie... Laimos.
Teisme neprisipažino
Raimondo Ūso baudžiamąją bylą pradėjus nagrinėti Kauno miesto apylinkės teisme, įtariamasis pareiškė nepadaręs jokių nusikaltimų! Tai, kad tyrimo pradžioje savo kaltę pripažino, buvo paaiškinta tuo, neva taip padaryti jį privertę "smurtautojai kriminalistai". Teisiamasis pateikė alibį, neva kai į butą pasibeldę pareigūnai, pas draugą Gintautą jis jau buvo praleidęs ne vieną valandą. Tai esą gali paliudyti tiek ten gyvenantis draugas, tiek jo žmona. Teismas bylos nagrinėjimą sustabdė - pakvietė liudyti R. Ūso nurodytus asmenis. Tačiau iš jų buvo mažai naudos - apie baudžiamąją atsakomybę už melagingų parodymų davimą įspėti liudytojai tepralemeno tąvakar namo grįžę labai vėlai ir esą tiksliai nežinantys, kada pas juos apsilankęs Raimondas... Kita vertus, ant apklausos protokolų, kuriuose įtariamasis patvirtina gatvėje apiplėšęs dvi kaunietes, yra jo paties parašas. Tai kokių įrodymų dar bereikia? "O aš to, ką tardytojas parašė, neskaičiau, - teisme gynėsi Raimondas Ūsas. - Primušė - tai ir turėjau padėti savo parašą ant lapų, kuriuose net nežinau ko buvo prikurta..."
Nepaisydamas tokių "kietų" įtariamojo argumentų, teismas nusprendė, kad savo kaltę neigdamas Raimondas Ūsas tik siekia sušvelninti padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vyriškis buvo pripažintas esąs kaltas ir už du plėšimus nuteistas kalėti trejus metus (už vieną plėšimą teismas skyrė trejus metus, už kitą - pustrečių, ir bausmes subendrino).
Dvi paros nelaisvės
Tuo metu, kai policijoje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Raimondo Ūso įvykdytų plėšimų, niekas dar nežinojo, kad šis vyrukas pridaręs visą eilę kitų sunkių nusikaltimų!
Štai vos paleistas į laisvę po dalinio bausmės atlikimo pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį (iš Marijampolės pataisos namų, pritaikius amnestiją, kaunietis išėjo 2002-ųjų pabaigoje), Raimondas Ūsas, kaip sakoma, susitiko su likimo draugais ir ėmėsi ankstesnės "veiklos".
Vėlų ir tamsų žiemos vakarą Raimondas Ūsas ir dar keli tardymo metu nenustatyti asmenys nusižiūrėjo Kaune, Ivinskio - Piliečių gatvių sankryžoje, stoviniuojančią Rasą Š. Keli stiprūs smūgiai į veidą, ir moteris suklupo... Tada užpuolikai čiupo aukos rankinę ir pradingo tamsoje. Tik gerokai vėliau išaiškėjo, kad tai Raimondo Ūso ir jo sėbrų darbas. Vos pamačiusi įtariamojo nuotrauką, nukentėjėlė jį atpažino...
Beje, tą patį vakarą, kai buvo apiplėšta Rasa Š., nuo R. Ūso ir jo bendro Vilmanto Majausko nukentėjo ir nepilnametė kaunietė Ilona (vardas pakeistas). Vakare iš namų pas draugę trumpam išėjusi mergaitė namo neparėjo visą naktį. Motina apskambino visas Ilonos drauges, tačiau dukters niekur nerado. Sunerimę tėvai kitąryt kreipėsi į Dainavos PK. Buvo pradėta nepilnametės paieškos byla, tačiau kitądien Ilona pati pasiekė namus. Gyva, bet ne visai sveika. Nuskriausta, palaužta psichologiškai, išniekinta.
Pasirodo, kai gatvėje Ilona mobiliuoju telefonu kalbėjosi su drauge, prie jos prišoko nepažįstamas vyriškis ir, pargriovęs ant žemės bei primynęs kojomis, iš rankų išplėšė mobilųjį telefoną. Ilona apsiverkė, paprašė telefoną grąžinti. Tada nepažįstamasis iškėlė sąlygas: telefoną atiduosiu, bet pirmiau paėjėk su manimi iki vieno daugiabučio. Reikia, girdi, trumpam užsukti pas draugą. Tikėdamasi, kad taip ir bus, Ilona ėmė sekti alkoholiu trenkiančiam nepažįstamajam iš paskos. Beje, netrukus šis paėmė Ilonai už rankos ir nepaleido...
Ilona buvo apgaule įviliota į svetimą butą ir čia laikoma dvi paras. Per šį laiką nepilnametės kūnu pasinaudojo ir pagrobėjas Raimondas Ūsas, ir buto šeimininkas, artimas Raimondo bičiulis Vilmantas Majauskas (37 m.). Kad nebandytų priešintis ar šauktis pagalbos, Ilona buvo sumušta, jai buvo prigrasinta. Išleisdami į namus chuliganai Iloną įspėjo: "Jei kam nors apie tai išsiplepėsi - pakasim..."
Nuosprendis po nuosprendžio
Sužinoję, į kokių iškrypėlių pinkles buvo įsipainiojusi dukrelė, tėvai iškart kreipėsi į policiją. Bendromis pastangomis buvo atsektas butas, kuriame buvo prievarta laikoma pagrobta mergina. Supratęs, kad į duris beldžiasi policininkai, buto šeimininkas V. Majauskas iššoko iš ketvirtojo aukšto ir... sėkmingai nusileido ant žemės! Pasirodo, šalia namo auga medis, ant kurio šakų bėglys užsikabino ir išvengė net menkiausių sužalojimų...
Šią baudžiamąją bylą nagrinėjo Kauno apygardos teismas. Atsižvelgusi į tai, jog po šio brutalaus nusikaltimo nepilnametei nukentėjėlei prireikė stacionarinės medikų ir psichologų pagalbos, nes išsivystė potrauminis stresas (o tai reiškia, kad nusikaltimą lydėjo sunkios pasekmės), teisėjų kolegija Raimondui Ūsui skyrė dvylika, o jo bendrui V. Majauskui - dešimt metų nelaisvės (beje, prie išžaginimo epizodo buvo prijungtas ir kitas Raimondo Ūso nusikaltimas - Rasos Š. apiplėšimas, už kurį minėtam vyriškiui teismas skyrė pustrečių metų nelaisvės; kadangi bausmės ir vėl buvo subendrintos, galima drąsiai sakyti, jog atpildo už Rasos Š. apiplėšimą teisiamasis išvengė).
Tačiau užuot tuo apsidžiaugęs, Raimondas Ūsas minėtą teismo nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Prašė viena - bausmę sušvelninti. Taip ir buvo padaryta - bausmė sumažinta vieneriais metais.
Kad tai būtų viskas... Laikui bėgant paaiškėjo ir tai, jog, kol buvo nesučiuptas, Raimondas Ūsas dar spėjo nusikalsti ir Vilniuje. Apsimetęs esąs kompiuterių ir jų dalių perpardavinėtojas, apsukrus kaunietis pagal skelbimą laikraštyje susirado vilnietį studentą, pigiau pardavinėjantį kompiuterius, ir, užantyje slėpdamas ginklą (pistoletą), nuvyko "apsiprekinti". Tačiau vos įėjęs į studento nuomojamą butą banditas išsitraukė ginklą ir ėmė šaudyti. Studento būta ne pėsčio - jis, nors ir buvo sužalotas, atsigynė dujiniu pistoletu. Nieko nepešęs Raimondas Ūsas buvo priverstas sprukti lauk. Už šį nusikaltimą Vilniaus apygardos teismas jam skyrė šešerius metus.
Nepatiko teismų aritmetika
Skaitytojas jau sužinojo, kiek daug sunkių nusikaltimų, būdamas laisvėje, vienas ar su tardymo metu nenustatytais draugais įvykdė kaunietis Raimondas Ūsas. Kas iš to? Už kiekvieną nusikaltimą buvo skiriamos atitinkamos bausmės, tačiau taikant bausmių subendrinimą apėmimo būdu, paskirta galutinė bausmė - dešimt metų (tiek metų nelaisvės buvo skirta vien už nepilnametės išžaginimą). Kitaip tariant, ar Raimondas Ūsas būtų įvykdęs dvidešimt nusikaltimų, ar vieną vienintelį, situacija išliktų ta pati. Va jei teismai taikytų ne bausmių subendrinimo apėmimo būdu, o bausmių sudėjimo praktiką, būtų kitas reikalas.
Tačiau nuteistasis Raimondas Ūsas, pasirodo, vis tiek jautėsi "įvertintas" per griežtai - teismui surašė skundą, kuriame Temidės tarnus apkaltino pažeidus bausmių subendrinimo taisykles! Kitaip sakant, Raimondui Ūsui galutinė bausmė, jo paties nuomone, turėjo būti dar švelnesnė. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija nuteistojo skundą neseniai atmetė kaip nepagrįstą.
