Birutė Karbauskienė
Pernai Lietuvoje vienu metu išpopuliarėjo ir tarsi geometrine progresija išplito vadinamųjų telefoninių sukčių nusikalstama veikla, kai patiklūs ir dėl savo artimųjų bet kam pasiryžę žmonės po kelių naktinių telefono skambučių patyrė tūkstančio litų ir didesnius nuostolius. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Teresė Klimienė vieną tokį sukčių - Mokolų kaimo gyventoją Gintarą Žemininką (17 m.) - jau pasiuntė atgailauti į bendrojo režimo pataisos darbų koloniją. Vaikinas, ko gero, tapo vienu pirmųjų tokio plauko sukčių, išaiškintų ir sulaukusių atpildo.
Trys aukos - vienas scenarijus
Aktorinio meistriškumo sugebėjimų reikalaujantis nusikaltėlių "scenarijus" Marijampolėje išgarsėjo praėjusių metų spalio mėnesį. Per penkias paras į policiją kreipėsi trys pilietės, kurias "užkabino" telefoniniai sukčiai. Visos jos - garbaus amžiaus, artimai su savo vaikais bendraujančios moterys.
"Mamyte, patekau į bėdą, - naktį sučirškusio telefono ragelyje moterys išgirsdavo verkiančio vyro balsą. - Padariau avariją - sudaužiau svetimą mašiną. Esu toli nuo namų. Jeigu nepadėsi kuo skubiau atlyginti nuostolių, kvies policiją, o paskui užtampys teismuose. Perduodu ragelį sumuštos mašinos savininkui - jeigu gali, padaryk tai, ką jis sakys".
Visos trys marijampolietės perpasakojo maždaug tokio turinio pokalbį, tuokart jas sudrebinusį ir išmušusį iš pusiausvyros. Sukčiai veikė kaip gerai "pasikaustę" psichologai - būdavo iš anksto pasidomėję nusižiūrėtos aukos šeima, žinojo, kokiu vardu nors vienas šeimos sūnus, kokį automobilį jis turi, kur dažniausiai važinėja. Būtinos sąlygos, kad minimas sūnus gyventų ne kartu su tėvais, auka nusižiūrėta jo motina - viena arba tik su anūkais. Naktį iš gilaus miego staiga prikeltos senyvos moterys, jeigu ir sutrinka, jog "sūnaus" balsas kiek pasikeitęs, tačiau tuoj pat patiki, nes logiška, jog neva šoko ištikto ir išgyvenančio, skubančio, sriūbaujančio sūnaus balsas - kiek kitoks. Ant tokių sukčių kabliuko užkibusi Anelė L. (70 m.), neva gelbėdama sūnų, nusikaltėliams savo noru atidavė 3 000 litų. Po trijų dienų panašiai buvo nuskriausta pensininkė Liucija R. (64 m.) - patikėjusi sūnaus bėda ji pinigų atėjusiam vyrukui perdavė 1 000 litų. Iš marijampolietės Janinos B. (67 m.) sukčiai prašė 2 000 litų, bet moteris greitai nusiderėjo iki tūkstančio. Pasirodo, ji buvo skaičiusi laikraščiuose apie populiarųjį sukčių scenarijų ir jau per pirmąjį pokalbį nusikaltėlius "perkando", bet nutarė su jais "pažaisti" - pranešė policijai. Šios moters dėka telefoninių sukčių protrūkis Marijampolėje tuokart baigėsi taip staiga, kaip ir prasidėjo.
Poniai Janinai B. informavus policiją, o šiai operatyviai suruošus pasalą daugiabučio namo, kuriame buvo numatytas pasimatymas, kieme, buvo sulaikyti du jaunuoliai - G. Žemininkas ir keleriais metais vyresnis geras jo draugas Juozas Dišmonas.
Pritrūkus įkalčių, patraukti baudžiamojon atsakomybėn J. Dišmoną netrukus buvo atsisakyta. Apkaltintas G. Žemininkas iki teismo kategoriškai neigė esąs telefoninis sukčius. Teisme vaikinukas, keletą mėnesių praleidęs Lukiškių tardymo izoliatoriuje, prisipažino iš dalies. Jis patikino, kad dalyvavo tik viename iš trijų nusikaltimų - prašomas neva pažįstamo Ramūno, paėmė 1 000 litų iš našlės Liucijos R.
Teismas, pritaikęs amnestiją, paskyrė G. Žemininkui pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteisto nepilnamečio tėvai, teismo dieną atnešę vienai nukentėjusiajai 500 litų, privalės jai atlyginti dar 500 litų materialinę žalą, o kitai moteriai turėtų atiduoti net 3 000 litų. Ši nelaimėlė tikino savotiškai irgi likusi nubausta ir baigianti išprotėti dėl tų apgaule išviliotų pinigų - "praradusi pensiją, pardavusi karvę, tačiau vis tiek likusi skolose".
Panašius įvykius tiriantys pareigūnai linkę pamoralizuoti ir per daug patiklius asmenis, kurių dėka sukčiaujantys nusikaltėliai pelnosi.
- Kodėl žmonės nepasimoko iš svetimų nelaimių, apie kurias ir spaudoje rėkte rėkiama, ir per televiziją vaizdingai parodoma? - stebėjosi "Akistatos" kalbinti pareigūnai. - Kodėl reikia stačia galva pulti į kažkokį naktinį sandėrį? Suprantama, išgąsdintas žmogus skuba padėti, tačiau kodėl, laukiant atvykstančio tariamo tarpininko, nepaskambinus neva avariją padariusiam sūnui, jo žmonai, draugams, galų gale - policijai?
