Nusikaltėlių grupuotės metasi į naują pelningą sritį - draudimo kompanijų apgaudinėjimą imituojant avarijas.
Nors kai kurie draudikai, matyt, nenorėdami įžeisti esamų bei būsimų klientų, apie apgavikus kalba itin atsargiai, faktas vienas - bandymų apgauti kompanijas imituojant eismo įvykius ir prašant dešimtis tūkstančių siekiančios žalos atlyginimo Lietuvoje netrūksta.
Kasmet panašių atvejų Lietuvoje gali būti keli šimtai, ir draudikai teigia, jog tokia veikla nusikaltėliams tampa kasdieniniu verslu. Draudikai tarp "nukentėjusiųjų" pastebi vis tas pačias pavardes, o tarp neva sudaužytų automobilių - tas pačias transporto priemones.
"Bandymus apgauti galėtume išskirti į tris kategorijas. Yra tokių, kurie savo automobilius bando apdrausti jau po avarijos - iš pradžių apie įvykį nepraneša policijai, ir bando įsigyti draudimo polisą, o tik po to pareiškia, kad įvyko avarija", - sako "Lietuvos draudimo" atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta. Antrajai kategorijai priskiriami ne mažiau gudrūs vairuotojai - tie, kurie avariją padaro neblaivūs. "Žinodami, kad tokiu atveju išmoka nepriklauso, jie nepraneša apie įvykį nei policijai, nei mums, o vėliau bando inscenizuoti avariją, neva ji įvyko dabar, o ne anksčiau. O treti senus mašinos trūkumus ar sugadinimus bando "prastumti" kaip naujus ir susiremontuoti juos paskutinės avarijos sąskaita", - vardijo V. Lopeta. Anot jo, kasmet "Lietuvos draudimas" nustato apie 60 tokių bandymų apgauti kompaniją: "Tai nėra daug - šis skaičius sudaro vos 0,5 procento visų KASKO draudimo sutarčių".
Pasak "Lietuvos draudimo" Privačių rizikų skyriaus vadovo Vaidoto Krenciaus, geriausias pagalbininkas kovojant su panašiais sukčiais - speciali kompiuterinė programa. "Ja sumodeliuojama avarinė situacija - įvedami iš policijos gauti įvykio vietos apžiūros duomenys, informacija apie oro ir kelio sąlygas, važiavimo greitį, apgadinimus. Kompiuteris su dideliu patikimumo procentu gali pasakyti, ar automobilis išties susidūrė ir taip, kaip nurodė klientas", - teigė V. Krencius.
Draudikai nenoriai kalba apie tai, ar tarpusavyje dalinamasi informacija apie tam tikrus automobilius ir asmenis, dažnai figūruojančius išmokų dėl avarijų atvejais.
Tačiau kai kurios pavardės gerai žinomos net ir darbą pradedantiems draudimo agentams. Pavyzdžiui, iš avarijų imitavimo gyvenusio kauniečio Artūro Ragausko. Dar prieš kelerius metus jam buvo iškelta baudžiamoji byla už tai, kad jis, siekdamas pasipelnyti, imituodavo avarijas. Iš pradžių jis buvo įtartas tuo, kad 1999-2002 metais vairuodamas automobilį Kauno, Vilniaus bei Klaipėdos žiedinėse sankryžose sukėlė apie 30 tyčinių avarinių situacijų ir iš įvairių draudimo kompanijų gavo apie 10 tūkst. litų išmokų.
Atėmus vairuotojo pažymėjimą, vyriškis apgaudinėti draudikų neberizikavo - jis nusitaikė į paprastus vairuotojus. Eidamas pėsčiomis per gatvę kaunietis pats trenkdavosi į automobilio šoną ir iš vairuotojo pareikalaudavo pinigų - esą nesikreips į policiją, jei jam bus atsilyginta.
Šiomis dienomis A. Ragauskas vėl pasirodė Kauno gatvėse. Jis bandė apmulkinti kaunietę tikindamas, esą jos automobilis partrenkė jį sankryžoje, o už padarytą žalą vairuotoja privalo jam sumokėti 200 litų. Po imituotos avarijos pinigų reikalavusį asmenį kaunietė atpažino iš policijos parodytų fotografijų.
