Virginija GRIGALIŪNIENĖ ir Irena ZUBRICKIENĖ
Keturiasdešimtmečių sutuoktinių Jekaterinos ir Algimanto Audėjaičių, gyvenančių Kalvarijoje (Marijampolės apskritis), pastaruosius penkerius metus gana ramiai tekėjusią kasdienybę sujaukė netikėta ir nelaukta žinia iš Panevėžio moterų kolonijos: vasarą į laisvę ketinanti išeiti Daiva Sakalauskaitė (24 m.), jų dukterėčia, nuo mažens auginta kaip savas vaikas, viliasi sugrįžti į turėtus namus. Bene prieš devynerius metus globėjų paskutinįkart matyta Daiva, iki šiol net nepalepinusi jų laiškais iš kolonijos, tikina "labai pasikeitusi ir supratusi, kiek skausmo sukėlė savo artimiausiems žmonėms", ir namų ieško ten, iš kur kadaise neatsigręždama pabėgdavo - jei ne per duris, tai per langą.
Priglaudė likusią be tėvų
Būdama vos trejų metukų, Daiva Sakalauskaitė liko be tėvų globos - motina Liuba už vagystes sėdo už grotų, o tėvas Algis pasuko tik jam žinomais keliais. Anūkę priglaudė močiutė - netikra Liubos motina, o netrukus visus rūpesčius itin miela mažyle perėmė šeimą sukūrusi netikra Liubos sesuo (abi to paties tėvo dukterys). Sutuoktiniams likimas nelėmė susilaukti savo vaikų, tad Daivutė užkariavo abiejų širdis ir buvo auginama kaip tikra dukrelė.
Taikstėsi su paauglės protrūkiais
Dukterėčią priglaudę Audėjaičiai neturėjo tikslo ją įsidukrinti, nes mergaitė nuo mažens žinojo, kad gyvena pas tetą, ir savo globėjus nuo pat pradžių vadindavo vardais. Tikrosios motinos nepasiilgdavo ir nelaukdavo - net nemėgdavo. Su gyvenimo tiesomis susidūrusiai paauglei kartais išsprūsdavo, kad jai gėda dėl motinos pasirinkto kelio. Bet gėdytasi buvo neilgai - netrukus pati pasuko motinos pėdomis. Daivai besimokant devintoje klasėje, prasidėjo Audėjaičių rūpesčiai dėl valkatauti pradėjusios dukterėčios - mergaitė nenueidavo į pamokas, negrįždavo į namus, tapo gerai žinoma Kalvarijos nuovados ir Nepilnamečių reikalų inspekcijos pareigūnams. Algimanto manymu, įtakos galėjusios turėti tuo metu Daivos kelyje sutiktos bendraamžės. Simpatiškos paauglės, užkibusios ant tuo metu Kalvarijoje, Lietuvos ir Lenkijos pasienio mieste, "verslą" pradėjusių sąvadautojų kabliuko, pasinėrė į prostitucijos liūną. "Darbdavių" duoti pirmieji pinigai ir puošnesni drabužiai bei įvairūs blizgučiai gundė kuklesnes mergužėles sekti draugių pavyzdžiu. Daiva pasirodė beesanti iš tokių - lengvatikių ir norinčių visko iš karto.
- Mes dvejus metus taikstėmės su jos klystkeliais ir vis laukėme, kada praeis paauglystės audros, - dar ir šiandien susijaudina praeitį prisiminę sutuoktiniai Audėjaičiai. - Labai gabi ir knygas mėgdavusi skaityti Daiva dešimtos klasės jau nelankė. Į namus mes ją nuolat parsigabendavome iš policijos.
Apie Daivą - tik iš spaudos
Daivą matydami vis rečiau, Audėjaičiai užsigrūdino - kitaip nebus, merginą "nešioja" motinos genai.
- Paskutinį kartą Daivą mačiau gal prieš septynerius metus, - sakė Algimantas. - Tada ji, septyniolikmetė, buvo sulaikyta Kauno policijoje. Išvydęs apstulbau: jos išvaizda, apranga, už mane jau aukštesnė. Gatvėje ji aiškiai pasakė - niekur su manim nevažiuosianti, o prievarta nuvežta pabėgsianti. Dar pasiūlė užsukti į jos butą išgerti kavos. Supratau - tos meiliosios Daivutės, mūsų mergaičiukės, jau nėra. Ji "ištirpo" per trejus ketverius metus. Vėliau apie dukterėčios žygius Audėjaičiai sužinodavo iš spaudos.
Bene visi laikraščiai vienu metu paskelbė apie Kleboniškio miške (Kauno raj.) grupės merginų nužudytą prostitutę. Tarp įtariamųjų - ir Daiva Sakalauskaitė, gera nužudytosios draugė.
Laikraščiai Audėjaičiams mestelėjo ir dar vieną naujieną: dukterėčia, būdama suimta, 1995 metų spalį pagimdė dar laisvėje pradėtą sūnelį, kurio, patekusi už grotų, negalės auginti pati.
Daivos kambarys tuščias, bet nesvetingas
Ir Jekaterina, ir Algimantas tikino jau nelaiką jokio piktumo, bet neslėpė nebenorį kartu su Daiva gyventi ir, kaip abu įsitikinę, kentėti dėl jos naujų nuotykių. Sutuoktiniai netiki, kad už grotų pabuvusi dukterėčia pasikeitė - esą stebuklais seniai nebetikį. Tai bene didžiausia priežastis, stabdanti dalintis savo gerumu ir širdimi. Kita vertus, net Daivos kambarys Audėjaičių namuose neužimtas, abiejų iki šiol taip ir vadinamas. Jame ji lengvai išsitektų su savo dabar jau penkiamete atžalėle Deividu. Tačiau Jekaterina tokios ateities kol kas neįsivaizduoja - per daug skaudžiai Daiva ją užgavo bene prieš puspenktų metų iš kolonijos parašytame laiške, kai, prašiusi paimti globon sūnų, tuo metu augusį Marijampolės ir Kalvarijos ligoninėse, gavo neigiamą atsakymą. Daugiau laiškų iš Panevėžio sutuoktiniai negavo, tad ir patikėti, kad Daiva ketina rimtai gyventi, jiems nebuvo galimybių.
Daiva ruošiasi laisvei
Panevėžio moterų kalėjime Daiva Sakalauskaitė baigė siuvėjos kursus, gavo kategoriją ir šiuo metu darbuojasi siuvimo ceche. Penki procentai Daivos uždirbamų pinigų pervedami į neliečiamą sąskaitą (tie sukauptieji pora šimtų litų bus atiduoti, kai Daiva išeis iš kolonijos), o kitus galima leisti iškart. Jauna moteris neneigė daugiausia perkanti maisto produktus ir kosmetiką. Beje, kiek ankstėliau Daiva Sakalauskaitė kolonijoje baigė ir kirpėjos kursus, tačiau ši profesija jai ne prie širdies.
Daivai pasisekė - dėl to, kad nusikalto būdama nepilnametė, nereikės atsėdėti "iki skambučio" - pritaikius amnestiją, 24 metų moteriai laisvė "šviečiasi" jau šiųmetę vasarą, visu trečdaliu anksčiau skirtojo bausmės laiko. Ji nelabai tikisi, kad priims teta ir dėdė Audėjaičiai, todėl visas viltis sieja su Klaipėdoje gyvenančia vyresne seserimi. Tiesa, sunkiai verčiasi ir šios šeima, be to, tame pačiame bute glaudžiasi ir senyvo amžiaus tėvas. Tačiau sesuo laiškuose ramina - ir Daivai, ir jos pusšeštų metukų sūneliui Deividui, girdi, tikrai atsiras vietos...
Daiva sakė parašiusi ją auginusiai tetai ne vieną laišką, tačiau taip ir nesulaukusi atsakymo. O rašiusi ir dalyvavusi televizijos laidoje "Atleisk", girdi, tikrai ne tam, kad užsitikrintų gyvenamąjį plotą išėjusi iš kalėjimo - tiesiog jautusi pareigą giminaičių atsiprašyti. Žinoma, tikėjusis jų atsako, ir tikrai ne pamaloninančio - puikiai suprantanti, kiek skausmo visiems suteikė - bet nė kiek neįsižeidusi jo taip ir nesulaukusi...
Daiva labai nenorėjo prisiminti, kodėl prarado laisvę, tačiau mielai kalbėjo apie viskuo aprūpintą gyvenimą su dėde ir teta. Kaip atsitiko, kad paauglė nepaklausė suaugusiųjų patarimo, pasuko duobėtais šunkeliais?
- Buvau kvaila, - kiek pagalvojusi, trumpai atsakė 24 metų moteris. - Tik dabar, tiek praleidusi už grotų, supratau, kaip turėjau gyventi...
- O gal savo vaikų neturėję globėjai iš tavęs per daug norėjo, per griežtai auklėjo? - bandžiau išprovokuoti atvirą pokalbį.
- Visko buvo per akis... Priešingai - gal per daug gerai... Apie savo globėjus galiu atsiliepti tik pačiais geriausiais žodžiais. Reikia pačiam būti teisiam, kad galėtum kaltinti kitus, - lėtai dėstė Daiva Sakalauskaitė.
Per trumpą pokalbį Daiva nesyk pakartojo panašius žodžius. Čia moteris plačiai nusišypsodavo, čia graudžiai pravirkdavo - buvo galima justi, kad Daiva be galo nervinasi.
- Kalėjime visos labai jautrios, nervingos, - lyg gėdydamasi savo silpnumo, teisinosi šeštus metus nelaisvėje gyvenanti moteris. - Kadaise ir aš iš psichologės kabineto neišeidavau. Dabar jaučiuosi lyg ir geriau...
Daiva Sakalauskaitė sakė bendraujanti tik su keliomis likimo draugėmis. Su kartu nusikaltusiomis, nuteistomis už tyčinį nužudymą sunkinančiomis Aplinkybėmis, prasilenkdama tik pasisveikinanti. Tačiau nemananti, kad už grotų pateko per blogas drauges - pati sakosi buvusi žiopla, nesusimąsčiusi, kuo gali baigtis (ir baigęsi!) nešvarūs darbeliai ir "gastrolės"...
O kurgi Daivos dar tardymo izoliatoriuje pagimdytas kūdikėlis? Pasirodo, mažasis taip ir nepateko į moterų kalėjimo "vaikų darželį" - buvo išsiųstas į Alytaus kūdikių namus. Vėliau Deividą perkėlė į Panevėžio kūdikių namus, arčiau motinos. Pasak D. Sakalauskaitės, sūnų jai kada ne kada atveža, vaikas motiną atpažįstąs. Daiva tvirtino nieku gyvu jo neatsisakysianti - nors ir pačiai trūktų duonos kąsnelio... Paklausta apie Deivido tėtį, jauna mamytė iškart surimtėjo, akys vėl paplūdo ašaromis. Jis, girdi, dabar turėtų gyventi Vilniuje, tačiau kur - nežinia. Daiva su metais vyresniu vaikinu esą draugavusi ilgokai, tačiau vėliau išsiskyrusi. Tik po to supratusi, kad laukiasi kūdikio... Moteris sakė neieškosianti vaiko tėvo - bandysianti jį atstoti pati.
