Sigitas Stasaitis
Kaip turi elgtis vyras, užklupęs savo nuogą žmoną pas tokį pat plikšį kaimyną? kaimietis Juozas Gurskis iš Saveikių (Šiaulių raj.) savo žmoną Birutę užklupo pas kaimyną Virginejų Norkų. Abu girtus ir nuogus! Paklaikęs iš pykčio Juozas taip prilupo kaimyną, jog šis po kelių parų mirė. Ilgokai miške slapstęsis žudikas ketino ir savo žmonai rūgštimi išplikyti akis, bet nespėjo, įkliuvo policijai. Kalėdų proga iš teismo gavęs dovaną - 10 metų kalėti, J. Gurskis toliau žmonai grasina laiškais.
Gyvenimas aplink parduotuvę
Jei tarpukario laikais gyvenimas kaime sukosi apie bažnyčia, tai šiandien - aplink parduotuvę. Užsukę į vietinę parduotuvę vyrai susimirkčioja, kada susitiks prie buteliuko, moterys gi sužino karščiausias naujienas.
Aplink Saveikių parduotuvę, tik skirtingomis valandomis, nuolat sukiodavosi ir 38 metų Juozas Gurskis, ir jo 40 metų žmona Birutė. Juozas vertėsi atsitiktiniais uždarbiais pas ūkininkus, jo žmona - niekur nedirbo, tad abu turėjo gražaus laiko prie parduotuvės slampinėti.
Niekam kaime ne paslaptis, kad Birutė geria, todėl trindamasi prie parduotuvės tykodavo, kol kas nupirks svaigalų. Kadangi šiais laikais arklys arklio "dykai" nekaso, moteriškė rasdavo, ką pasiūlyti.
"Ko spoksai, duok alaus ir griebk man už papų!" - ne vienam iš parduotuvės su "bambaliu" išlinguojančiam vyrui yra siūliusi girta Birutė. Moteris ragindavo čiupti jai ir už dar vienos vietelės, apie kurią nepriimta rašyti padoriuose laikraščiuose.
Vieni apsilaižę griebdavo Birutę, kitų gi pasigėrusi moteris visiškai netraukė. Kartą nutiko, jog pasipiktinęs Birutės pasiūlymais, viena linksmuolis užuot griebęs Birutę už vienos vietos, nuo jos nuplėšė visus drabužius ir paslėpė juos krūmuose, o pats su vyrais smaginosi stebėdami, kaip vištinėja nieko nebesuvokianti girta nuogalė.
Mušdavo kuo pakliuvę
Tuo metu, kai Birutės prie parduotuvės nelikdavo, čia pasirodydavo jos sutuoktinis Juozas. Nusipirkęs alaus vyras teiraudavosi, ar kas nematęs jo moters.
Iš pavydo mėlęs J. Gurskis mėgino žmoną stebėti ir sekti. Kartą jis užsilipo ant savo namo stogo, kad pamatytų, su kuo jo moteris pareina iš parduotuvės. Tačiau girtas buvo (negi blaivas taip elgtųsi?), todėl belaukdamas užsnūdo ir... nudribo.
"Prieinu prie namų, tik šlumšt mano Juozas iš dangaus, tai juoko buvo, - prie parduotuvės kitą dieną visus linksmino Birutė, už palaidą liežuvį nuo savo vyro irgi atsiėmusi su kaupu.
Tokia jau buvo Birutės ir Juozo meilė. Tikra lietuviška, nelaiminga. Sutuoktiniai kartu negalėjo, bet ir skirtis nenorėjo. Sutuoktiniai ne kartą bandė susitaikyti, bet vos kartu išgerdavo, J. Gurskis tapdavo kvailas ir agresyvus. Ėmęs sapalioti visokias nesąmones jis kaip žvėris puldavo auklėti savo moterį. Kumščių neužtekdavo, čiupdavo kas tik po ranka pakliuvę. Kartą įsiutėlis Birutę pritalžė benzininio pjūklo grandine - moters kojos buvo virtusios kruvinais mėsgaliais. Kitą kartą perdūrė peiliu, trečią - pačiupęs nuo viryklės puodą nuplikė verdančiu vandeniu. Silpnesnė Birutė negalėjo pasipriešinti, tik kartą skriaudikui taip žiebė į dešinę ausį, jog ji net nukrito! Nuo tos dienos J. Gurskis gavo Beausio Agurko pravardę ir nesiskirdavo su megzta kepure, kurią maukšlindavo ant rando. O pats bato aule nešiodavosi peilį arba atsuktuvą - kad turėtų kuo ant žmonos pyktį išlieti. Girto Beausio privengdavo ir kiti kaimiečiai - labai jau ūmus šis vyras.
Užjaučiančių moterų klausiama, kodėl nesiskiria, Birutė liūdnai atsakydavo negalinti - vien už tokį pasiūlymą Juozas ją užmuštų.
Pakvietė namo išgerti
Taip sutuoktiniai ir gyveno abu liūdesį skandindami taurelėje ir užmiršę, jog kankina ne tik vienas kitą, bet ir judviejų sūnų, kuriam greitai jau 16 metų.
Tragedija pasibaigęs eilinis Birutės žygis į kaimo parduotuvę įvyko 2008-ųjų birželio 28-ąją. Ištisą savaitę po Joninių niekaip sustoti gerti nepajėgusi moteris prie parduotuvės lūkuriavo, kas įpiltų šlakelį atsipagirioti.
Pasisekė - į parduotuvę kaip tik užėjo kaimynas Virgenijus Norkus. Virgiu vadintą Norkų Saveikiuose visi mylėjo ir gerbė. Vienišas gyvenęs vyras buvo labai gero būdo ir darbštus. Nesvarbu, išgėręs ar blaivas, vos tik prabrėkš, Virgis pasikinkys savo arkliuką ir eina į talkas, kieno tik nepašauktas. Nė vienam nė karto neatsakė.
Birželio 28-ąją Virgis buvo gerai nusiteikęs - vyras uždirbo kelias dešimtines, todėl tokia proga parduotuvėje nusipirko puslitrį degtinės - ir jam šlubuojanti sveikata dar vis priminė Joninių maratoną.
"Įpilk šlakelį ir griebk man už kur nori", - prie iš parduotuvės išeinančio artojo prišokusi ėmė staipytis Birutė.
"Griebt tavęs tai negriebsiu, o "dūšiai" atgaivinti, taip ir bus, įpilsiu," - pažadėjo puikiai nusiteikęs V. Norkus.
Antrą kartą Birutės raginti nereikėjo, ji klusniai nubindzino paskui butelį, tai yra - paskui geradarį.
Ketino išplikyti akis?
Virgis su Birute užėjo į savo būstą, užsirakino duris ir pradėjo šaunią puotą. O tuo metu prie parduotuvės apsireiškė J. Gurskis. Jis, priešingai nei Virgis, tądien buvo itin blogos nuotaikos. O kai iš žmonių išgirdo, kad jo pačia nukulniavo su Virgiu, visai pasiuto.
Nulėkęs prie namo, kurio vienoje pusėje gyveno V. Norkus, Juozas vogčiomis pažvelgė pro langą. Nuo reginio užvirė kraujas - kambaryje sukiojosi dvi nuogos žmogystos!
J. Gurskis tol kumščiais daužė duris, kol plikas V. Norkus jas pravėrė. Raudonomis akimis, lyg jautis per rują akimis į vidų įvirtęs Juozas surado savo Birutę - ji tokia pat nuogutėlė slėpėsi sandėliuke. Tada ir prasidėjo... Užuot ką nors išsiaiškinęs, J. Gurskis puolė V. Norkų velėti kumščiais bei kojomis. Daužė, spardė kokį pusę valandos. Atsikvošėjo tik kai Virgis gulėjo paslikas be sąmonės.
Sumuštasis nepajėgė atsistoti, jį kitą dieną surado kaimynas iš iškvietė medikus. Ligoninėje Virgiui medikai suskaičiavo keliolika lūžusių šonkaulių, kurie sumaitojo plaučius . Tris paras galavęsis V. Norkus seseriai sušnibždėjo: "Už ką jis mane taip, juk aš nieko blogo nepadariau!" ir iškeliavo į amžinybės šalį.
Išgirdęs, kad Virgis mirė, J. Norkus išsigando, ėmė slapstytis. Kelias dienas lindėjo pas senutę motiną Rygoje, po to, kai policija ir ten pasibeldė, po Šiaulių rajono miškus lakstė lyg vilkas. Tačiau kur tu dingsi, žmogeli basa... Liepos 14-ąją policininkai bėglį pagavo ir į cypę uždarė. J. Gurskio kišenėje pareigūnai rado buteliuką su sieros rūgštimis - manoma, kad vyras ruošėsi žmonai išplikyti akis.
Grįžęs grasina pribaigti
Pirmą kartą į teisiamųjų suolą sėdęs J. Gurskis teisme gėdinosi, kad neturi ausies, todėl teisėjo išprašė leisti jam posėdžiuose sėdėti su kepure.
Procesas buvo trumpas, nes reikalas - paprastas ir aiškus. Žudikas prisipažino ir atgailavo, o liudytojų buvo tik vienas, tiksliau - viena Birutė. Ji neneigė galėjusi būti nuoga, bet ar tikrai - neatsimenanti, nes sutuoktinis įsiveržė bebaigiant jau antrąjį degtinės butelį. Koks ten tokiame stovyje dar seksas, sakė...
Kūčių dieną J. Gurskis buvo nuteistas kalėti 10 metų. Jis taip pat įpareigotas atlyginti nužudytojo gydymo bei laidojimo išlaidas (po 5000 litų), o artimiesiems - net 50 000 litų moralinę kompensaciją, nors tokių pinigų jis kaip gyvenas nėra matęs.
Iš pataisos namų į Saveikius neseniai atėjo kalinio laiškas. Kadangi kaime gatvių nėra, laiškanešys voką Birutei paliko kaimo parduotuvėje, aplink kurią sukasi visas kaimo gyvenimas.
"Atsėdėjęs pusę paskirto laiko sulauksiu amnestijos ar malonės, - Birutei praneša kalinys Juozas Gurskis. - Žinok, kad sugrįžęs tave, kale, tikrai pribaigsiu..."
S. Stasaičio nuotr.
(Gurskis) Pamatęs nuogą žmoną pas pliką V. Norkų, J. Gurskis nutarė sudoroti savo kaimyną.
